Ši kalėdinė istorija kino teatrų ekranų bei žiūrovų širdžių galėjo ir nepasiekti. Kai filmo režisierius Ch.Columbusas ir jo scenarijaus autorius Johnas Hughesas „Vienas namuose“ idėją pristatė kino kompanijai „Warner Brothers“, atrodė, kad būsimam kalėdiniam hitui sukurti jokių kliūčių neatsiras. Taip buvo manoma tol, kol nebuvo peržengta pradinė 10 mln. dolerių biudžeto riba.
„Warner Brothers“ atsisakė remti juostos kūrimą ir Kevino Makalisterio istorija pakibo ant plauko. Tačiau vilties neprarado istorijos autorius J.Hughesas. Jis slapta susitiko su kitos kino milžinės „20th Century Fox“ vadovais ir įkalbėjo juos išgelbėti filmą. Žinant, kokia sėkminga tapo ši juosta, „Warner Brothers“ tikriausiai dar ilgai gailėsis savo sprendimo, o skirtingų kartų žiūrovai džiaugsis, kad nuotaikingas ir šiltas pasakojimas apie tai, kad svarbiausia per šventes – šeima, kad ir kokia ji būtų, atmintyje išliks visam gyvenimui.
Kaip ir įspūdingas Makalisterių namas. Dviejų aukštų raudonų plytų rūmai – vienas labiausiai atpažįstamų „Vienas namuose“ atributų. Tačiau tikriausiai nežinojote, kad juosta buvo filmuojama visai ne jame?
Ilinojaus valstijoje, Winnetka kaimelyje esančio namo fasadas buvo nufilmuotas tik tam, kad žiūrovui susidarytų įspūdis, kokiame pastate vyksta veiksmas. Iš tiesų režisierius, operatoriai, aktoriai ir kiti prie filmo kūrimo prisidėję žmonės dirbo tuo metu neveikusios New Trier Township vidurinės mokyklos patalpose.
Ugdymo įstaigos sporto salėje buvo pastatytas neva Čikagoje esančio Makalisterių namo prototipas, o patalpos, vėliau turėjusios būti apsemtos vandeniu, perkeltos į neveikiantį baseiną, taip siekiant sumažinti tvarkymosi laiką po filmavimų – iš baseino vandenį reikėdavo tik išleisti. Žinoma, scenos, kuriose veiksmas vyksta lauke, filmuotos šalia tikro namo.
Vagišius vaidinę aktoriai turėjo iškęsti ne vieną pagriuvimą ant žemės, paslydimą ant ledo, smūgį ir net ugnies liežuvius, todėl suprantama, kad emocijoms ir jausmams išreikšti jie naudojo visai šeimai skirtam filmui netinkamą kalbą. Nuo keiksmažodžių susilaikyti ypatingai sudėtinga buvo aktoriui Joe Pesci, todėl kai pajusdavo skausmą, kaip toje scenoje, kai jis priliečia įkaitintą durų rankeną, keiksmažodžius aktorius pakeitė neaiškiu murmėjimu, tapusiu vienu pagrindinių šio veikėjo bruožų.
Anksčiau minėto ir kitų vagišiams K.Makalisterio paspęstų spąstų idėjas „Vienas namuose“ kinematografas Julio Macatas pasiskolino iš animacinių filmukų. Ant veido nukritusį lygintuvą, juoda mase išteptus laiptus, ventiliatorių su plunksnomis ir kitus spąstus aktoriai arba jų dubleriai patyrė savo kailiu. Tad jei žiūrėdami filmą pagalvojote, ar personažai juto skausmą, atsakymas teigiamas. Tais laikais filmuose specialieji efektai dar nebuvo naudojami, o jų ir nereikėjo, kad būtų sukurtos vienos įsimintiniausių filmo scenų.
Keletą triukų filme atliko ir pats Kevinas Makalisteris, o tiksliau – M.Culkino dubleris Larry Nicholasas. Kopimas brolio lentynomis, čiuožimas rogėmis nuo laiptų bei leidimasis lynu į namelį medyje – visą tai už tada 10-metį M.Culkiną atliko 30-metis vyras.
Kaip ir spąstai, įsimintinu laikomas ir ypatingas K.Makalisterio klyksmas, jam prie losjonu po skutimosi patepto veido pridėjus rankas. Tačiau ar žinojote, kad ši scena – improvizuota?
„Entertainment Weekly“ režisierius Ch.Columbusas atskleidė, kad, remiantis scenarijumi, odekolonu pasikvėpinęs ir prieš pradedamas šaukti Macaulay Culkinas turėjo nuo veido patraukti rankas. Jas palikus ant skruostų, aktorius netyčia atkartojo garsaus tapytojo Edvardo Muncho paveikslą „Klyksmas“. Šis šios scenos variantas buvo žymiai geresnis, tad nuspręsta jį palikti.
