Maisto poveikis sveikatai – akivaizdus
Šveicarijoje įsikūrusi antroposofų draugija yra atlikusi biodinaminių produktų poveikio sveikatai tyrimą. Tyrimo metu buvo surinkta grupė vienuolių, kurios sutiko mėnesį maitintis įprastais cheminių ūkių produktais, po to tiek pat laiko – ekologiškais, o galiausiai – biodinaminiais. Stebėta ir tirta jų sveikatos būklė.
Valgydamos chemizuotą maistą vienuolės jautėsi įprastai, o jų kraujo tyrimai niekuo ypatingu neišsiskyrė. Valgant ekologišką maistą kraujo tyrimai pagerėjo, oda paskaistėjo. Mėnesį valgant biodinaminių ūkių pagamintus produktus, gydytojai nustatė, kad vienuolių organizme beveik neliko baltųjų kraujo kūnelių. Vadinasi, jis buvo visiškai sveikas, nebuvo svetimkūnių, su kuriais reikia kovoti. Baltieji kraujo kūneliai gaminasi tada, kai organizmas turi priešintis kenksmingoms medžiagoms, jas neutralizuoti.
Valgant ekologišką maistą kraujo tyrimai pagerėjo, oda paskaistėjo. Mėnesį valgant biodinaminių ūkių pagamintus produktus, gydytojai nustatė, kad vienuolių organizme beveik neliko baltųjų kraujo kūnelių.
Vienuolės pripažino, kad valgydamos biodinaminį maistą jos turėjo neišpasakytai daug fizinių jėgų ir dvasinės energijos, nors valgė mažiau negu įprasta.
Biodinaminės žemdirbystės Lietuvoje propaguotoja Rasa Čirienė prisimena ir savo patirtį, kai dvi savaites jai teko gyventi Vokietijos biodinaminiame ūkyje ir valgyti jame pagamintą maistą.
Grįžusi į Lietuvą moteris apsilankė pas savo dantų gydytoją, pas kurį buvo užsiregistravusi eilinei apžiūrai. Stomatologas negalėjo patikėti – pacientės dantenos buvo sveikut sveikutėlės! Kaip kūdikio. Suaugusiems žmonėms taip retai būna.
R.Čirienė įsitikinusi, kad taip atsitiko dėl sveiko biodinaminio maisto vartojimo, kuris padėjo išvalyti iš organizmo visus teršalus.
Skonio atmintis išlieka smegenyse
4-asis Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio „Ilzenbergas“ ūkininkavimo principas skelbia: „Biodinaminiai produktai yra sveiki ir puikaus, švelnaus skonio. Produktai, išauginti biodinaminiame ūkyje, skiriasi ir savo sudėtimi: turi daugiau vitaminų, svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, geležis, chromas bei antioksidantų, veikiančių prieš vėžį, įvairesnių angliavandenių ir baltymų. Ilgą laiką veikiami prasto maisto su stipriais priedais (saldikliais, skonio stiprikliais, įvairiais padažais) mūsų receptoriai atpranta atskirti gerą maistą nuo prasto. Tačiau organizmas tą skirtumą jaučia ir po tam tikro laiko „praneša“ mums ligomis. Ilgiau pavalgę vien tik produktų iš mūsų biodinaminio ūkio, pajusite, kad net jų skonis ir kvapas yra turtingesnis, bet ne toks stiprus“.
Anot mokslininkų, skonio receptoriai evoliucijos metu užtikrino žmonių rasės išlikimą – būtent jų dėka buvo atsirenkama, kas yra valgoma, o kas yra nuodas, kuris maistas yra sveikas organizmui, o kuris nereikalingas ar net žalingas.
Skonio receptorių pagalba mes skiriame keturis skonius – sūrumą, rūgštumą, kartumą ir saldumą, tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie penktą – umami – skonį, kuris dėl glutamato vartojimo maiste tapo toks paplitęs, kad visi produktai – tarsi vieno skonio. Mokslininkai atranda vis naujų duomenų, kaip šis maisto priedas veikia mūsų smegenis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto doc. Genuvaitė Civinskienė yra sakiusi, kad šiandien žmonės vargiai atskirtų, koks maistas jiems yra sveikas, o koks – ne. Manoma, kad tai umami skonio įtaka.
Kadangi mes tampame priklausomi nuo šio naujojo skonio, pakeisti savo mitybą ir grįžti prie ištakų nėra taip paprasta – iš pradžių maistas būna neskanus ir tik vėliau pagal savo savijautą pajuntame, kad jis sveikas. Taigi tam, kad mūsų receptoriai vėl pradėtų fiksuoti, kad skanu yra tai, kas sveika, jau reikia aukštosios nervų sistemos veiklos – sąmonės – įtraukimo.
Pakeisti savo mitybos įpročius yra sudėtinga ir todėl, kad mūsų smegenyse išlieka skonio atmintis. Pavyzdžiui, kai mes pagalvojame apie citriną, mūsų burna automatiškai prisipildo seilių. Nereikia jos nė pamatyti.
Maistas „paskaninamas“ sintetika
Specialistai neatmeta galimybės, kad naujų technologijų pagalba vis labiau chemizuojama maisto pramonė gali apskritai pakeisti mūsų suvokimą, kas yra skanu, o kas – ne. Buvo atliktas tyrimas su Amerikos moksleiviais, kuriems buvo duota gerti natūralių apelsinų sulčių ir „paskanintų“ sintetika. Skanesnės jiems pasirodė pastarosios.
Specialistai neatmeta galimybės, kad naujų technologijų pagalba vis labiau chemizuojama maisto pramonė gali apskritai pakeisti mūsų suvokimą, kas yra skanu, o kas – ne.
„Lietuviams kol kas dar patinka natūralesnis skonis – kai į gėrimą pridedama sintetikos, mūsų žmonės tikrai tai pajaučia.
Tačiau bijau, kad išaugs jaunimas, kuriam jau tiks labiau sintetika paryškintas skonis. Tas pats gali nutikti ir su daržovėmis – kol kas mes sakome, kad darže nuskintas pomidoras kvepia, bet galbūt po dešimties metų jis mums jau smirdės, kaip dabar daug kam smirda tikras karvės pienas“, – tokiomis įžvalgomis su žurnalistais prieš kurį laiką pasidalijo Maisto instituto Chemijos mokslo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ina Jasutienė.
Tuo tarpu knygos „Greitojo maisto karta“ autorius Ericas Schlosseris atskleidžia, kad tipiškas dirbtinis, tarkim, braškių skonis susideda net iš 49 sudėtinių dalių, tarp jų – amilo butyrato, benzilo acetato, benzilo izobutyrato, etilo acetato, metilo benzoato. Tai priedai, kurie perdirbtam maistui suteikia skonio, dingstančiam konservuojant, šaldant ar dehidratuojant produktus. Apie 90 proc. amerikiečių maistui išleidžiamų pinigų kliūva perdirbtiems produktams.
Visuomenės sveikimo procesas užtruks
„Ketvirtasis biodinaminio ūkininkavimo ir praktikos principas yra itin svarbus, nes akivaizdžiai parodo, kad nenaudojant jokios chemijos, jokių antibiotikų, papildų ir kitų teršalų, galime pasiekti itin gerų rezultatų savo sveikatai.
Šis principas svarbus ir tuo, kad atskleidžia realų šiandienos vaizdą – cheminių medžiagų „kuprą“, kurią mums uždeda maisto pramonės produkcija. Visuomenės sveikimo procesas užtruks, bet džiaugiamės, kad apie sveiką maistą kalbama vis daugiau, o mes savo ruožtu ne tik kalbame, bet jau ir tiekiame sveiką maistą“, – teigė Ilzenbergo dvarvietės, kurioje įsikūręs biodinaminis ūkis, savininkas Vaidas Barakauskas.
