„Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, juo ir reikės vadovautis. Kiek žinau, Žemės ūkio ministerija kartu su pieno gamintojų asociacija šitą darbą pradėjo net nelaukdama teismo sprendimo“, – BNS sakė A.Stančikas.
Jo teigimu, dabartinė įstatymo redakcija yra labiau palanki pieno perdirbėjams ir stambiesiems pieno gamintojams, todėl dabar atsiranda galimybė jį priimant iš naujo labiau atsižvelgti ir į smulkiųjų pieno gamintojų interesus.
„Pieno kaina turi priklausyti ne nuo parduodamo kiekio, ne nuo perdirbėjų deklaruojamų surinkimo kaštų, o nuo pieno kokybės – riebalų ir baltymų kiekio“, – pabrėžė A.Stančikas.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas 2015 metų birželį Seime buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, todėl prieštarauja Konstitucijai.
Tačiau vėliau priimtais įstatymo pakeitimais įtvirtinta tvarka, įskaitant draudimą pieno supirkimo kainą mažinti daugiau kaip 3 procentiniais punktais be rinkos priežiūros institucijos leidimo, neprieštarauja Konstitucijai, nusprendė KT.
Teismas suteikė laiko iki liepos 1-osios pažeidimui ištaisyti.
