Pagal Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus statistikos duomenis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Per šį laikotarpį tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti tik tie asmenys, kurie turi profesinių įgūdžių ir kompetencijos, įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. Tame pat įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad dirbamą žemę gali pirkti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir užsieniečiai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus.
Fizinis asmuo, kad galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi turėti 3 metus per paskutinius 10 metų iki sandorio sudarymo žemės ūkio veiklos vykdymo patirties (įskaitomas studijų laikas, įsigyjant žemės ūkio išsimokslinimo diplomą), taip pat turi būti 3 metus per paskutinius 10 metų būti deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, be to, iš jo reikalaujama turėti įsteigtą ūkininko ūkį (jei neturi žemės ūkio išsimokslinimo diplomo). Juridiniams asmenims, be reikalavimo būti vykdžius žemės ūkio veiklą 3 metus per paskutinius 10 metų iki sandorio sudarymo ir privalomo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, privaloma turėti daugiau kaip 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos ir atitikti žemės ūkio ministro nustatytus ekonominio gyvybingumo rodiklius.
Dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais, Europos Komisija 2015 m. kovo 26 d. pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą ir pareikalavo atsisakyti perteklinių bei neproporcingų reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.
Jei Lietuva neatsisakys perteklinių ir neproporcingų reikalavimų, Europos Komisija turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Neigiamai pasibaigę teisminiai ginčai Lietuvai užtrauktų vienkartinės, periodinės arba abiejų baudų finansinę naštą.
