Elektrėnų savivaldybėje iš viso yra 250 gyvenamųjų vietovių: du miestai, 247 kaimai ir vienas miestelis.
Šiemet vietos valdžia užsimojo keisti miesto ir kai kurių savivaldybei priklausančių kaimų ribas. Anot mero Kęstučio Vaitukaičio, ši teritorijų pertvarka brendo gerą dvidešimtmetį.
Jis aiškina, kad pertvarka reikalinga susidarius situacijoms, kai miesto ir kaimo riba patenka ant privačių sklypų, upės ar kelio viduryje.
Turėjome tokį pavyzdį, kai dalina pusę žmogaus namo – viena pusė kaime, kita mieste.
Planuojami pokyčiai iš viso palies apie 50 – 80 gyvenviečių.
„Kai kur kaimų ir miesto administracinės ribos yra labai neaiškios, senos, kai kur jos eina per ežero vidurį, sodybos, namų valdos, sklypo vidurį. Tikrai turėjome tokį pavyzdį, kai dalina pusę žmogaus namo – viena pusė kaime, kita mieste“, – 15min sakė K.Vaitukaitis.
„Tokių istorijų yra per visą Lietuvą, ne tik pas mus. Visoms savivaldybėms yra tokių bėdų, bet kitos susitvarkė anksčiau, kitos pradeda dabar. Aš ir taip manau, kad mes pavėlavome“, – pridūrė jis.
Abromiškiečiai piktinasi
Teritorijų pertvarkymui labiausiai priešinasi su Elektrėnais besiribojančio Abromiškio bendruomenė.
„Mes to labai nenorime, juo labiau, kad neišgirdome nei plano, nei strategijos. Tai tiesiog miesto ribų padidinimas, o mums patiems – didelis nuostolis ir finansiškai, ir morališkai“, – 15min teigė Abromiškių bendruomenės pirmininkė Daiva Šareikienė.
Ji tvirtino, kad po pertvarkos Abromiškių teritorija tarsi taptų padalinta į tris dalis – šitaip istoriškai turtinga vietovė, kur įsikūręs ir XVI a. pastatytas dvaras, būtų išdarkyta.
Be to, žemės turintys prie Elektrėnų planuojamos jungti teritorijos gyventojai nuogąstauja, kad tapę miestiečiais negaus tiesioginių išmokų už dirbamą žemę ir negalės dalyvauti kaimo plėtros projektuose.
D.Šareikienė teigė, kad įvykus pertvarkai į miestą persikėlusiems abromiškiečiams augs žemės mokestis, jie galimai nebeturės galimybių palikti vaikų mokyklose prailgintoms grupėms.
„Žmonėms atsirado labai daug klausimų, į kuriuos mes neturime atsakymo“, – kalbėjo Abromiškio gyventojų atstovė.
Meras priekaištus atmeta
Elektrėnų savivaldybės vadovas K.Vaitukaitis teigia, kad abromiškiečių nuogąstavimai nėra pagrįsti.
Anot jo, dalį kaimo prie Elektrėnų tenka jungti, nes po nepriklausomybės atgavimo netoli Abromiškių pradėjus statytis privačių namų kvartalui šis artėjo kaimo link ir taip vietovės supanašėjo.
Prie miesto norimoje jungti Abromiškių vietoje statybos vyko apie 1960 metus, tikina meras: „Todėl sakyti, kad jie čia kažkokie istoriniai ir visokie, yra netiesa. Pats Abromiškių dvaras, kaip ir senasis kaimas, ir toliau liks Abromiškėmis“.
K.Vaitukaitis atmetė ir priekaištą, kad į miesto teritoriją patekusių sklypų tvarkytojai nebegaus tiesioginių išmokų. Tiesa, jis pripažino, jog dėl pertvarkos į miestą perkeliamiems gyventojams augs žemės mokestis.
„Jeigu žmogus 20 eurų mokėjo per metus, tai dabar mokės 60. Siaubingai daug, ar ne?“, – ironizavo Elektrėnų meras.
„Aš irgi gyvenu ginčijamoje kaimo teritorijoje, bet aš noriu gyventi mieste, noriu finansiškai prisidėti prie miesto, kadangi man ir gatvė šviečia, ir asfaltas yra, ir šiukšles išveža – tai kodėl neturiu mokėti mokesčių kaip miesčionis?“, – pridūrė jis.
Dėl kaimo plėtros pinigų gali tekti paplušėti
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė patvirtina, kad Elektrėnų mero įvardytų teritorijų planavimo problemų yra ne vienoje savivaldybėje.
Ji yra Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė.
„Šiai dienai savivaldybėse su teritorijų planavimu problemų yra. Tikrai galiu patvirtinti, kad Elektrėnų mero išsakytų problemų yra ir kitose savivaldybėse, bet, aišku, jos skirtingos ir unikalios“, – 15min teigė politikė.
„Teritorijos yra planuojamos metai iš metų, situacijos keičiasi, gyvenimo tempai, teritorijos keičiasi, kaimyninėse žemėse atsiranda kitokie objektai ir sklypai. Mes negalime suplanuoti, kas įvyks po 10 ar 20 metų“, – pridūrė ji.
A.Miškinienė taip pat patvirtino, kad jeigu į miesto teritoriją perkeliama žemė bus dirbama, žemdirbiai gaus tiesiogines išmokas.
Tuo tarpu norint gauti paramą kaimo plėtrai gali tekti rašyti naujas paraiškas.
„Kaimo plėtros programoje kiekviena programa tiksliškai turi skirtingus pareiškėjus. Yra įvairių programų, kur skatinami atskirai miškingų vietovių, miestų, miestelių ar kaimų gyventojai“, – tvirtino A.Miškinienė.
Teritorijų pertvarkai Elektrėnuose dar turės pritarti vietos savivaldybės taryba, o galutinį sprendimą priims Vyriausybė.
