Imtasi radikalių priemonių
Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į nustatytus naujus afrikinio kiaulių maro židinius Lietuvoje, priėmė sprendimą ekstremalią padėtį Ignalinos rajone skelbti valstybiniu lygiu. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavesta Vilniaus, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonuose priimti atitinkamus sprendimus, duoti pavedimai dėl šernų skaičiavimo ir t. t.
Taip padaryta todėl, kad praėjusį ketvirtadienį Ignalinos rajone, Rupinskų komplekse, kur laikoma 20 tūkst. kiaulių, jos pradėjo gaišti. Specialistams nustačius afrikinį kiaulių marą, gyvuliai iškart pradėti naikinti. Tikimasi, kad visi bus sunaikinti iki pirmadienio vakaro.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Ignalinos rajone 3 kilometrų spinduliu nuo afrikiniu kiaulių maru užkrėsto komplekso yra 19 ūkių, kuriuose laikomos 62 kiaulės, o 10 kilometrų spinduliu – 57 ūkiai su maždaug 150 kiaulių. Nors kituose kompleksuose maro neaptikta, vis tiek kiaulės stebimos toliau, nes inkubacinis periodas vis dar tęsiasi.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus teigimu, situacija yra kontroliuojama ir toliau kiaulių maras plisti neturėtų. Pasak jo, užkrato požymių nėra ir pas paršelius, kurie iš užkrėstojo komplekso buvo išvežti į kitiems savininkams priklausančias fermas Radviliškio ir Kėdainių rajonuose, bet dėl galimo viruso kiaules auginantys žmonės jau informuoti.
Šiaulių regione kol kas neaptiktas
Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Admundas Selvenis sako, kad šiauliečiai kiaulių maro baimintis neturėtų.
„Šiaulių regionas toms grupėms, kuriose nustatytas kiaulių maro židinys, nepriklauso. Todėl iš anksto panikuoti nereikia. Į esamą situaciją žvelgiame adekvačiai ir viliamės, kad toks atvejis pas mus nepasikartos“, – teigia A. Selvenis.
Anot jo, toks atvejis mažai tikėtinas, nes Šiaulių rajone didelių kiaulių augintojų ūkių nėra, kiaules laiko tik pavieniai ūkininkai – 210 ūkininkų augina 800 kiaulių. Todėl kilus marui jas išnaikinti nebūtų labai sunku.
A. Selvenio teigimu, šiuo metu siekiant išvengti viruso protrūkio taikomi įvairūs apribojimai, suvaržymai. Sudarytos kliūtys transportui, žmonių judėjimui. Imami kiaulių kraujo mėginiai, tiriama, ar jos neužsikrėtusios. Paaiškėjus, kad jos vis dėlto serga, bus imtasi papildomų priemonių ir daroma viskas, kad maras toliau neplistų.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, jei paaiškėtų, kad mėsa užkrėsta, A. Selvenis atsako, kad kiaulienos galima įsigyti ir iš kitų šalių: pavyzdžiui, iš Danijos, Vokietijos ar Lenkijos.
Dėl susidariusios ekstremalios situacijos ne mažiau baiminasi Radviliškio rajono kiaulių augintojai. Nerimą didina tai, kad į netoli „Gražionių bekono“ fermos įsikūrusią kitą kiaulių fermą prieš dvi savaites buvo atvežta 400 daniškų paršelių iš Ignalinos rajono Rupinskų komplekso, kur dabar ir nustatytas kiaulių maro židinys. Ūkininkai nežino, ką daryti, ir ruošiasi liūdniausiems scenarijams.
Didžiulį nuostolį patirtų ir įvairios draudimo bendrovės, jau apdraudusios ūkininkų auginamus gyvulius. Jei ūkininkams tektų naikinti visas kiaules, tai sukeltų nemenkų padarinių visam žemės ūkiui
Tuo tarpu Radviliškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius praneša, kad situacija yra kontroliuojama. „Radviliškio rajone kiaulių maro nėra. Žinoma, galimybė, kad situacija pasikeis, visada išlieka. Tačiau dėl to imtasi prevencinių priemonių, kurios ateityje ir parodys, kaip viskas yra iš tiesų.“
A. Juozapavičius pripažįsta, kad dėl kiaulių maro labiausiai nukentėtų verslininkai ir kiaules auginantys pavieniai žmonės: „Tokiu atveju didžiausias smūgis tektų Lietuvos verslininkams, auginantiems daugiau nei 20 tūkst. kiaulių. Didžiulį nuostolį patirtų ir įvairios draudimo bendrovės, jau apdraudusios ūkininkų auginamus gyvulius. Jei ūkininkams tektų naikinti visas kiaules, tai sukeltų nemenkų padarinių visam žemės ūkiui.“
Žmonėms nepavojingas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto docento Arūno Stankevičiaus teigimu, virusas Lietuvą pasiekė iš Afrikos šalių.
Tiksliai nustatyti, kaip virusas pasiekė Lietuvą, neįmanoma. Tiesiog galima daryti prielaidą, kad į Europą virusas pateko su pašarais, maisto produktų likučiais per Gruzijoje esantį Počio prekybos ir žvejybos uostą. Gruzijoje yra įprasta kiaules laikyti laukinėmis sąlygomis, todėl nenuostabu, kad jos greitai pasigauna naujų ligų. Kiaulės greičiausiai turėjo kontaktą su šernais, kurie yra migruojantys gyvūnai, todėl tikėtina, kad vėliau virusas plito per Kaukazo kalnus ir pasiekė Rusijos teritoriją, o iš ten Baltarusiją ir galiausiai – Lietuvą.
A. Stankevičius sako, kad virusas plinta įvairiai: „Kiaulių maras gali plisti per tiesioginį gyvūnų ir žmonių tarpusavio kontaktą, per pašarus, transportą. Virusą gali nešioti net musės, nes jos minta skerdienos atliekomis.“
Anot A. Stankevičiaus, kiaulių maras žmogaus sveikatai grėsmės nekelia. Tačiau šernams ir kiaulėms tai mirtina virusinė liga – gydymo nėra, sergantys gyvūnai tiesiog naikinami.
Docento teigimu, atskirti, ar gyvūnas užsikrėtęs, nesunku: „Tokiu virusu apsikrėtusios kiaulės tampa apatiškos, nejudrios, pasikeičia jų kūno atspalvis – dažniausiai pamėlynuoja. Atsiranda tam tikrų bėrimų ir galiausiai gyvulys nugaišta.“
Kiaulių maras – ir kaimyninėse šalyse
Skaudžius kiaulių maro padarinius jaučia ne tik Lietuva.
Liepos 23-iąją netoli Balstogės Lenkijoje aptiktas pirmasis kiaulių maro atvejis. Apie keletą atvejų pranešė ir Latvijos veterinarijos tarnyba. Dėl viruso grėsmės Latvijos rajonuose, besiribojančiuose su Estija ir Rusija, paskelbta nepaprastoji padėtis.
Tad siekiant kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją organizuojamas skubus pasitarimas, kuriame dalyvaus su afrikiniu kiaulių maru susidūrusių valstybių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos – žemės ūkio ministrai. Pasitarime bus aptarti kiaulių maro protrūkio padariniai ir ieškoma būdų, kaip padėti žemdirbiams.
