Instituto teigimu, dėl nepalankių oro sąlygų – šalnų pavasarį ir vėlesnio drėgmės trūkumo – prognozuojamas prastesnis vasarojaus derlingumas ir geresnis žieminių grūdų derlius, kurių plotus žemdirbiai ypač padidino.
Tačiau šių metų derliaus augimui didžiausios įtakos turėjo 66 proc. didesnis žieminių javų pasėlių plotas. Prognozuojama, kad jų derlius bus 71,3 proc. didesnis ir sieks 3,763 mln. tonų, tuo metu vasarinių javų derlius turėtų mažėti 40,6 proc. iki 1,072 mln. tonų.
Pasak A.Gapšio, situacija dar gali keistis. Šiuo metu sausringa pietryčių ir rytų Lietuvoje, o pagrindinis grūdų šaltinis – centrinė Lietuva ir dalis Aukštaitijos.
„Nustatyti derlių Lietuvoje gana sudėtinga. Atrodo, Lietuva nedidelė, bet kiekviename krašte yra vis kitokia situacija. Turime tokių regionų, kur nuostolių gal ir beveik nėra, o kituose, pavyzdžiui, Varėnoje, matome išdžiuvusius laukus“, – teigė A.Gapšys.
Šiemet didesni kviečių, rugių ir kvietrugių plotai, mažesni – miežių, avižų ir grikių pasėliai.
Birželio 20 dienos instituto duomenimis, kviečių derlius šiemet turėtų augti 31 proc. iki 3,722 mln. tonų, kvietrugių – 88 proc. iki 287,6 tūkst. tonų, o rugių – 96 proc. iki 86 tūkst. tonų. Miežių derlius turėtų augti 96 proc. iki 462,5 tūkst. tonų, rapsų – 37 proc. iki 595 tūkst. tonų.
Tuo metu avižų derlius turėtų mažėti 22 proc. iki 141,8 tūkst. tonų, grikių – 52 proc. iki 25,7 tūkst. tonų, žirnių ir pupų – 23 proc. iki 292,6 tūkst. tonų, cukrinių runkelių – 17 proc. iki 740 tūkst. tonų.
Prognozuojama, kad bulvių derlius šiemet sumažės 1,2 proc. iki 292,5 tūkst. tonų.
