Nors AKM virusas Lietuvoje siaučia jau beveik trejus metus, tačiau
Anykščių rajoną jis pasiekė prieš 16 mėnesių. Pradėjęs plisti nuo Šimonių miško, vėliau virusas persimetė į kitus miškus ir apėmė 8 seniūnijas iš 10. Šiuo metu didesnė dalis AKM viruso atveju laukinėje faunoje nustatoma vakarinėje rajono dalyje. Per lapkritį šiame rajone nustatyti 22 užkrato atvejai laukinėje faunoje, kai visoje Lietuvoje – 36, t.y. du trečdaliai atvejų. Nors proporcija įspūdinga, tačiau Anykščių rajone lapkritį nustatytas tik vienas atvejis, kuomet buvo apkrėsta smulkiame ūkyje laikoma kiaulė – tai įvyko dėl žmogaus klaidos.
Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Anykščių VMVT) viršininkas Dainius Žiogelis sako, kad rajone pritaikytos priemonės prieš ligą leido jai neišplisti į aplinkinius rajonus. „Jau ilgiau kaip metus laikome frontą. Virusas pasitraukė iš rytinio rajono krašto į vakarinį, tačiau nepersimetė į besiribojančius rajonus“, – dėsto jis.
Anykščių rajonas yra vienas didesnių šalyje. Jame taip pat nemažai miškingų vietų, kaip ir žemdirbystės teritorijų, todėl didelė šernų populiacija. D.Žiogelis nurodo, kad su virusu kovoti padėjo aktyvi medžiotojų veikla, kuomet šie gan stipriai apmažino šernų populiaciją. „Jei prieš dvejus metus buvo sumedžiota 2 tūkst. šernų, o pernai 1,6 tūkst., tai šiemet šis skaičius nukrito iki 1,2 tūkst. – ir dauguma sumedžiotų šernų atvejų buvo užfiksuoti metų pradžioje. Vadinasi, sėkmingai pavyko sumažinti šernų populiaciją“, – sako viršininkas.
Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas sako, kad medžiotojai labai atsakingai pažiūrėjo į priemones. „Tarp medžiotojų nebuvo nė vieno atvejo, kuomet nustatyta, kad jie nesilaiko VMVT reikalavimų. Iš pradžių iš tiesų buvo nepatogu dėl reikalavimų: sumedžiotą šerną reikia įdėti į maišą, apdoroti, skerdieną laikyti šaldiklyje, laukti tyrimų, tačiau visi priprato. Visi medžiotojų būreliai įsigijo šaldytuvus, įsirengė pirminio apdorojimo aikšteles ir prižiūri jas pagal reikalavimus“, – sako medžiotojas.
Pasak jo, medžiotojus atsakingai į priemones verčia žiūrėti ne tik sąmoningumas, tačiau ir nemažos baudos. Pažeidus reikalavimus, medžiotojams gresia medžiotojo bilieto ir leidimo laikyti ginklą netekimas.
Didieji sugriežtino, mažieji skerdžia
Anykščių rajone yra ir keturi kiaulių laikymo kompleksai. Jie ėmėsi griežčiausių priemonių ir padarė nemažų investicijų, kad galėtų saugiai laikyti kiaules.
„Prieš prasidedant viruso protrūkiui mūsų rajone buvo 800 smulkių kiaulių laikytojų. Virusui pasiekus rajono ribą paskelbėme ekstremalią padėtį: kiaulės pradėtos skersti, reikalavimus įvykdžiusiems žmonėms išmokėtos kompensacijos, jie pasirašo ir pasižadėjimą metus nelaikyti kiaulių. Dabar yra rajone likę 400 kiaulių laikytojų ir šis skaičius mažėja“, – sako D.Žiogelis.
Didžioji dalis gyventojų buvo sąmoningi, tačiau pasitaikė ir atvejų, kai tekdavo perspėti nepaklususius reikalavimams ar taikyti baudas. Kad grėsmė vis dar nepraėjusi, parodė ir paskutinis atvejis, kuomet Troškūnų seniūnijoje nustatytas virusas kiaulei. Anksčiau aplink šią vietovę buvo nustatyti 8 AKM atvejai laukinėje faunoje. „Akivaizdu, kad įvykis atsitiko dėl biologinės saugos reikalavimų nesilaikymo, kai
virusą pas kiaules atnešė žmogus, todėl turime likti budrūs“, – teigia Anykščių VMVT viršininkas.
Prognozuodamas tolimesnę AKM eigą rajone, jis nurodo, kad trečdalis rajono yra vis dar neapkrėstas virusu, tačiau mano, kad tai laikinai. „Gali būti, kad dalis rajono liks izoliuota nuo viruso plitimo – norėčiau tuo tikėti, bet labai abejoju. Svarbiausia toliau laikytis priemonių, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala“, – prognozuoja D.Žiogelis.
AKM Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 m. sausio 24 d. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiesioginio kontakto metu, kontaktuodami su užsikrėtusiais šernais arba suėdę užkrato (užkrėsto pašaro, užkrėstų virtuvės atliekų, per užkrėstas AKM gaišenas ar jos dalis), tiek netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, mechaniškai pernešant AKM virusą per rūbus, pašarus ar transportą. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas.
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių ar šernų amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Užsikrėtusių kiaulių ar šernų mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
