Tarp įprastų paramos priemonių – ir naujovė
Prevencinių priemonių įsigijimas remiamas siekiant apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, kartu išsaugant biologinę įvairovę ir subalansuotą ekosistemų funkcionavimą. Prieš šį paraiškų teikimo etapą buvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės, kurių svarbiausia naujiena ta, kad be jau anksčiau finansuojamų prevencinių apsaugos priemonių tinkama investicija bus laikomas ir aviganio įsigijimas.
Tad dabar paramos galima prašyti tokioms apsaugos nuo plėšrūnų priemonėms – vieliniam elektriniam aptvarui, juostiniam elektriniam aptvarui, tinkliniam elektriniam aptvarui, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiui ar įrenginiams ir (arba) išvardytų priemonių dalims, taip pat – iki 4 mėnesių amžiaus vienam arba dviem aviganiams (priklausomai nuo turimo SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais) skaičiaus) – Podhalės aviganių ir (arba) Vidurio Azijos aviganių veislės su kilmės dokumentais.
Nustatyti ir nauji paramos dydžiai. Perkant techninius reikalavimus atitinkantį juostinį elektrinį piemenį arba elektrinę tvorą ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginį, gali būti skirta iki 5 000 Eur be PVM paramos.
Tokiu atveju, kai paramos gavėjas įsigyja techninius reikalavimus atitinkantį juostinį elektrinį piemenį arba elektrinę tvorą ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginį ir dar aviganius šunis, gali būti finansuota iki 6 366 Eur be PVM. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šunų įsigijimui taikomas fiksuotas įkainis: vienam Podhalės aviganiui įsigyti gali būti skirta ne daugiau kaip 683 Eur be PVM, o vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 560 Eur be PVM.
PVM paramos lėšomis nekompensuojamas.
Tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 100 proc.
Verta įsidėmėti, kad pagal priemonę parama vienam pareiškėjui gali būti skirta tik vieną kartą per 2014–2023 m. laikotarpį.
Kam bus suteikiama parama?
Į paramą gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, kurie savo vardu kaip valdos valdytojai yra įregistravę valdą, deklaruojantys pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, turintys Ūkinių gyvūnų registre valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu užregistruotų ūkinių gyvūnų.
Svarbu tai, kad dėl paramos galės kreiptis pareiškėjai iš tų savivaldybių, kur žalos atvejų fiksuota daugiausia per paskutinius 5 metus: I savivaldybių grupė: Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Utenos r.; II savivaldybių grupė: Ignalinos r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Telšių r., Vilkaviškio r., Vilniaus r. ir Zarasų r.; III savivaldybių grupė: Biržų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Pasvalio r., Rietavo sav., Rokiškio r., Šakių r., Šalčininkų r. ir Ukmergės r.
Pareiškėjai turi laikyti ne mažiau kaip 1 SG saugomų galvijų, įskaitant prieauglį, ir (arba) avių, ir (arba) ožkų, VĮ Žemės ūkio duomenų centro apskaičiuotą įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Pareiškėjo laikomas 1 SG/1 ha kiekis turi atitikti jo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje einamaisiais metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotus, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės.
Pareiškėjas gali nurodyti ir mažesnį SG skaičių, jei pareiškėjo nurodytas ŽŪN plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, tačiau turi užtikrinti, kad nenurodytas sutartinių gyvulių skaičius bus saugomas pareiškėjo turimomis priemonėmis, kurioms parama neteikiama.
Vieno aviganio įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie laiko nuo 1 iki 15 sąlyginių gyvulių, dviejų aviganių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie laiko daugiau kaip 15 SG paraiškos pateikimo datos duomenimis.
Jei prašoma paramos suma viršytų kvietimui skirtąją, būtų atliekamas papildomas paraiškų vertinimas jas reitinguojant pagal tai, kurioje savivaldybėje bus įgyvendinamas projektas bei kiek yra laikoma ūkinių gyvūnų.
Svarbu: paraiškas pateikti galima tik elektroniniu būdu
Paraiškos pagal priemonę priimamos tik elektroniniu būdu, t. y., naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt). Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Dokumentai turi būti nuskenuoti ir pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Strateginiame plane – 2,5 mln. eurų
Lietuvoje didėjant vilkų populiacijai iškyla didesnė rizika patirti jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, todėl ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta finansuoti ir elektrinių aptvarų, ir aviganių įsigijimą. Priemonei „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ skirta 2,5 mln. eurų.
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 7 500 Eur be PVM, kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio aptvaro įsigijimui (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo ir elektros padavimo) bei 2 aviganiams šunims įsigyti: Podhalės aviganiui fiksuotas įkainis – 1 000 Eur be PVM, Vidurio Azijos aviganiui – 850 Eur be PVM. Jeigu įrengiamas tik aptvaras, tuomet gali būti kompensuojama iki 5 500 eurų.
Paramą galės gauti ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), įregistravę valdą. Pareiškėjas turi laikyti ne mažiau kaip 1 planuojamą prevenciškai saugoti sutartinį gyvulį (avis, ožkas, karves, kt. galvijus). Svarbu įsidėmėti, kad parama teikiama gyvulių apsaugai, kai jie laikomi lauke – pievose, ganyklose. Projekto įgyvendinimo vieta negali būti namų valda, sodyba, miškas.
Dar viena sąlyga – projekto įgyvendinimo vieta turi priklausyti savivaldybei, kurioje per pastaruosius 5 metus registruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų atvejų.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
