Apie tai dar penktadienį pranešė 15min skaitytojas ir pasidalijo vaizdais.
Pasak į 15min besikreipusio skaitytojo, penktadienį Kėdainių policijai ir ugniagesiams nepavyko susisiekti su avių savininke, jos telefonas buvo išjungtas, o be leidimo policija negali imtis jokių veiksmų.
Šeštadienį avys ne tik nebuvo išgelbėtos, bet situacija ir dar labiau pablogėjo, mat penktadienį pakilus vandeniui jos susibūrė į dar likusią sausą „salelę“, kuri savaitgalį pranyko.
Per naktį vanduo dar labiau pakilo, tad avims teko bristi per jį ir ieškoti kitų sausesnių plotų. Banda išsiskyrė ir šiuo metu viena dalis avių bando glaustis arčiau tvoros, kuria aptverta teritorija.
Vietos gyventojų teigimu, avys jau net ne mekena, o bliauna. Jie kelia klausimą dėl gyvulių priežiūros: jeigu žinoma, kad vandens lygis kyla, kodėl avimis nepasirūpinta?
15min žiniomis, avių savininkė gyvena už 200 km nuo šios vietos, situacijos komentuoti ji nenorinti.
Anot vietos gyventojų, šią teritoriją vanduo apsemia kiekvieną pavasarį. Jų manymu, vanduo dar gali kilti.
Tai vyksta ne pirmą kartą
Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis teigė, jog šeštadienį buvo nuvykęs į vietą pasižiūrėti šios situacijos.
Jo teigimu, avys neskęsta, viena bandos dalis – apie 20 avių – susibūrusi didesniame sausos žolės plote, kita didesnė dalis – apie 40 avių – stovi neapsemtoje „salelėje“.
„Atsižvelgiant į tai, kad vakar nelijo, šiąnakt nelijo ir dabar nelyja, reikia tikėtis, kad vanduo nuslūgs. Tai reiškia, kad situacija tik gerės ir tos avys turės dar didesnį sausą plotą.
Kaip tik su priegaisrinės tarnybos vadu kalbėjau, sakė, kad stebi vandens lygį. 18 val. vėl susiskambinsime ir žiūrėsime, kokia situacija. 18 val. ir pats važiuosiu dar kartą pažiūrėti avių“, – 15min teigė V.Tamulis.
Jo žiniomis, priegaisrinės tarnybos specialistai susisiekė su avių savininke, tačiau ši pagalbos atsisakė, nes problemos šiuo metu nemato. Tikimasi, kad vanduo nuslūgs ir viskas išsispręs.
Anot V.Tamulio, ir pernai buvo ištikusi panaši situacija, tik tąkart visa banda perplaukė į sausesnį plotą ir liko kartu. Jam tai patvirtino ir vienas vietos gyventojas, pareiškęs, kad nėra ko nerimauti, mat tai kartojasi ne pirmus metus. Ir anksčiau avys perplaukdavo į sausesnį plotą, perplaukė ir šįkart.
Krašto meras atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis bandos, esanti arčiau kelio, žmonių baidosi, gali išsilakstyti. Tad užsiimti jų gelbėjimu būtų sudėtinga.
„Jos galėtų bėgti iš tos salelės ir išplaukti į visas skirtingas puses. Tai galėtų dar labiau pabloginti situaciją. Įsivaizduokite, mes lįstume prie savininko turto, jei avis išbaidytume ir, neduok Dieve, kuri nors nuskęstų, tai savininkas mums pareikštų visas pretenzijas. Klaustų: ko jūs lindote? Viskas gali atsigręžti.
Ir jei lietus pliauptų, tikrai kažką reikėtų galvoti, daryti, bet vis tiek sunkiai įsivaizduoju, kaip be savininko sutikimo tai daryti, kai pats savininkas pasako nelįsti“, – paminėjo V.Tamulis.
Įspėjo pasirūpinti avimis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė 15min nurodė, jog pirmojo pranešimo apie šią situaciją sulaukė penktadienio vakarą, o antrojo – šeštadienio rytą, 7.51 val. Minėta, kad avių – apie 15.
Anot jos, pareigūnai į pranešimą sureagavo dar tą patį vakarą, bendravo su vietos seniūnu, aplinkiniais gyventojais, priešgaisrine tarnyba dėl galimybės avis išgabenti, surasti jų savininką. Apie susidariusią situaciją pareigūnai informavo ir aplinkosaugininkus.
„Šiandien ryte jau pavyko susisiekti su avių savininke. Tai užtruko, nes vakar ir seniūnas, ir aplinkiniai gyventojai kažkokios informacijos apie tai, kam priklauso avys, nesuteikė.
Savininkė šįryt pareigūnams teigė, kad situaciją žino, buvo pati atvykusi pasižiūrėti. Minėjo, kad jau ne pirmus metus pievas užtvindo vanduo, bet vėliau jis atslūgsta, todėl problemos šioje situacijoje nemato, pagalbos atsisakė.
Ji buvo įspėta pasirūpinti gyvūnais. Moteris teigė, kad artimiausiu metu tais gyvūnais bandys pasirūpinti“, – pasakojo O.Vaitkevičienė.
Ji pripažino, kad išties tarnybos negali imtis veiksmų be šeimininko leidimo ar pagalbos prašymo.
„Valtis turi priešgaisrinė tarnyba. Savininkas turi arba kreiptis, arba sutikti priimti pagalbą, kad priešgaisrinė tarnyba galėtų avis išgabenti, jei to reikia“, – aiškino O.Vaitkevičienė.
Gali baigtis mirtimi
„Avis nėra plaukikė, jos genuose tai neužkoduota. Jos čia galėjo plaukti tik todėl, kad bandė gelbėtis, bandė atlikti judesius, panašius į plaukimą. Bet ir tai jos gali daryti tik labai trumpą atstumą. O mažiems ėriukams išplaukti išvis gali būti neįmanoma“, – 15min teigė Jurgita Autukaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambių gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja.
Kaip ji aiškino, sušlapus vilnai ji tampa sunki ir ima tempti avis dugnan, todėl jų judėjimas tampa dar sudėtingesnis, „gali baigtis mirtimi“.
„Net tais atvejais, kai avys ganosi šalia vandens telkinio, tarkime, vienai nuėjus atsigerti, paslydus ir įkritus, tikėtina, ji nebeišlips, žus. Avys yra kvailos ir trumpos atminties, tad net išmokyti jas plaukti būtų neįmanoma“, – pasakojo J.Autukaitė.
Ji paminėjo ir tai, kad jeigu viena avis nuskęstų, kitos galėtų nuskęsti taip pat, mat jos tiesiog yra vedamos bandos jausmo. Vienai pasielgus netinkamai kitos nesugalvos daryti kitaip.
Be to, sušlapusioms avims gali būti žvarbu, o kojos apskritai vilna nedengtos, tad stovint vandeny jos šąla.
Negana to, avys, stovėdamos vandenyje, greičiausiai neturi, ko ėsti. Kaip aiškino J.Autukaitė, kadangi avys yra atrajojantis gyvulys, jos nuolat turi gauti pašaro, kitu atveju sutriks virškinimo sistema, apims silpnumas, ims griežti dantimis ir gal net mirs. Vien para be pašaro gali sukelti pasekmes.
Išsekusias pagydyti būtų įmanoma nebent medikamentais.
„Tai yra nepateisinama“
Nevyriausybinė organizacija VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) specializuojasi į gyvūnų-augintinių klausimus, tačiau apie šią avių situaciją vis tiek sulaukė nemažai gyventojų pranešimų.
Organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pabrėžė, jog, kaip ir bet kuriuo atveju, savininkas privalo užtikrinti tinkamas gyvūnų ar gyvulių laikymo sąlygas.
„O tokios sąlygos tikrai nėra tinkamos, net jeigu jos yra tik kelias dienas, net jei tai stichinė nelaimė, tai šeimininko atsakomybė spręsti šitą situaciją. O juolab jeigu tai vyksta ne pirmus metus. Tai yra nepateisinama“, – 15min paminėjo ji.
Pašnekovę nustebino ir institucijų požiūris, kad šios nieko negali daryti be šeimininko sutikimo.
„Taip, teisiškai gyvūnas yra žmogaus nuosavybė, bet reikėtų skirti, kad tai yra gyva būtybė. Ir būna nemažai atvejų su augintiniais, kai matoma, kad gyvūnui gresia žūtis, policija nelaukia šeimininkų leidimų. Jie turi teisę patekti net į patalpas ir padėti tiems gyvūnams. Tai nesuprantu, kodėl dabar visi sėdi ir laukia, ko jie laukia.
Aišku, aš nesu avių ekspertė. Vieni sako, kad avims gresia žūtis, kiti – kad avys plaukti moka. Nežinau, kuo tikėti. Tačiau vis tiek gyvūnai neturėtų patekti į tokią situaciją, o jeigu pateko, turėtų būti sprendžiama greitai. Kad situacija nėra sprendžiama, tai jau smerktina iš mūsų pusės.
Juk įsivaizduokite toje vietoje save, esate salelėje, iš kurios išeiti negalite, tai kiek dienų ten galėtumėte sėdėti nevalgę, negėrę, sušlapę, sušalę? Manau, greitai visi persigalvotų ir nebemanytų, kad tai – nieko tokio“, – pareiškė B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė.