Šiandien, sparčiai žengiant į priekį robotikos ir dirbtinio intelekto (DI) technologijoms, kyla klausimas: ar ateityje robotai galės visiškai pakeisti žmogų žemės ūkyje? Šis klausimas tampa ypač aktualus susiduriant su tokiais iššūkiais kaip darbo jėgos trūkumas kaimo vietovėse, poreikis didinti derlių, klimato kaitos poveikis bei dirvožemio degradacija.
Augantys poreikiai ir technologijų proveržis
Kalbėdamas apie ateities žemės ūkį, UAB „Dotnuva Baltic“ vykdomasis direktorius Dangis Valaitis pabrėžė, kad šią sritį veikia daugybė globalių tendencijų.
„Visų pirma turime atsižvelgti į nuolat augantį pasaulio gyventojų skaičių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų mūsų bus net 2 milijardais daugiau,“ – sakė D.Valaitis, atkreipdamas dėmesį ir į prognozuojamą 12 proc. didesnį vidutinį kalorijų suvartojimą.
Be to, anot jo, intensyvi urbanizacija, kai iki 2050 metų net 68 proc. žmonijos gyvens miestuose, taip pat kelia didelių iššūkių žemės ūkiui. Šios tendencijos neišvengiamai didina maisto poreikį ir reikalauja efektyvesnių gamybos būdų. Tuo pačiu metu susiduriame su kaimų tuštėjimu, klimato kaita ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais.
D.Valaitis įsitikinęs, kad globalių iššūkių akivaizdoje technologijos tampa neatsiejama žemės ūkio dalimi. „Tvarumas šiandien yra naujosios žemės ūkio eros pamatas,“ – teigė jis.
Būtent skaitmeninimas, automatizavimas ir robotika, pasak D.Valaičio, gali padėti efektyviau išnaudoti išteklius, mažinti aplinkos poveikį ir patenkinti augantį maisto poreikį.
Jis atkreipė dėmesį į daiktų interneto (IoT) svarbą ir į prognozes, kad IoT įrenginių skaičius nuo 30 milijardų 2020 metais išaugs iki 75 milijardų 2025 m.
„Šios technologijos jungia įvairius įrenginius ir sistemas, leidžiančias rinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius. Tai atveria galimybes taikyti precizinį žemės ūkį, kurio esmė – optimizuoti išteklių naudojimą ir maksimaliai padidinti derlių, atsižvelgiant į konkrečias lauko sąlygas,“ – aiškino D.Valaitis.
Kalbėdamas apie konkrečius automatizavimo ir robotikos pavyzdžius, D.Valaitis minėjo autonominius traktorius, kurie gali dirbti laukuose be žmogaus įsikišimo, bei robotus purkštuvus, gebančius atpažinti piktžoles ir purkšti tikslingai, taip ženkliai taupant purškiamąsias medžiagas, taip pat ir vandenį. Jis pažymėjo, kad robotai vis dažniau naudojami ir vaisių bei daržovių rinkimui.
„Technologijos leidžia mums optimizuoti kiekvieną žemės ūkio procesą – nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Pavyzdžiui, taškinio purškimo technologija leidžia sutaupyti net iki 93,5 proc. cheminių medžiagų,“ – teigia D.Valaitis, remdamasis konkrečiais skaičiais.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į svogūnų auginimo pavyzdį, kuriame robotų panaudojimas ženkliai sumažina darbo sąnaudas.
„Mūsų duomenys rodo, kad robotai gali drastiškai sumažinti darbo sąnaudas. Tarkime, vieno svogūnų auginimo etapo rankiniu būdu atlikimui reikėtų net 550 valandų vienam hektarui, o panaudojus robotus, žmogaus darbo laikas sumažėja iki 110 valandų. Kitas pavyzdys rodo, kad tradiciškai reikėtų 300 valandų, o naudojant robotą žmogaus darbo telieka 15 valandų,“ – paaiškina D.Valaitis.
Žmogus ir robotas ūkyje: ne konkurencija, o bendradarbiavimas
Vis dėlto, D.Valaitis mano, kad nereikėtų baimintis, jog robotai visiškai pakeis žmones žemės ūkyje. „Greičiau tai bus simbiozė, kurioje kiekviena pusė atliks tai, ką daro geriausiai, – įsitikinęs jis. – Robotai galės perimti sunkius, monotoniškus ar pavojingus darbus, o žmonės galės skirti daugiau laiko strateginiam planavimui, duomenų analizei, kompetencijų ugdymui ir sprendimų priėmimui.“
Automatizavimas jau dabar plačiai taikomas įvairiose žemės ūkio šakose. Pavyzdžiui, gyvulininkystėje automatizavimo lygis siekia 63 proc., augalininkystėje – 38 proc., o daržininkystėje ir sodininkystėje – 43 proc. Autonominių traktorių bei kitų robotizuotų sprendimų diegimas leidžia ūkininkams ne tik padidinti darbo našumą, bet ir optimizuoti išteklių naudojimą.
Apibendrindamas D.Valaitis teigė, kad ateities žemės ūkis bus vis labiau automatizuotas ir skaitmenizuotas. Robotai ir dirbtinis intelektas taps neatsiejama ūkio dalimi, padėdami ūkininkams efektyviau ir tvariau gaminti maistą.
Nors keisis darbo pobūdis ir reikės naujų kompetencijų, žmogaus ir roboto bendradarbiavimas leis pasiekti naują žemės ūkio efektyvumo ir tvarumo lygį. Tokius inovatyvius sprendimus, kaip autonominiai traktoriai ir tiksliojo purškimo sistemos, Lietuvos ūkininkams siūlo ir „Dotnuva Baltic“.
