„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Šimtai milijonų nuostolių: štai kur audra pasėlius nusiaubė labiausiai

Lietuvoje siautusi audra pridarė šimtamilijoninių nuostolių ūkininkams. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, stichija paveikė 500 tūkst. ha pasėlių.
Audra
Audra / 123RF.com nuotr.

A.Macijauskas sako, kad padaryta žala įvairaus masto.

„Nuo 10 proc. iki 100 proc. nuostolio – visiškai sunaikintų pasėlių“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, labiausiai pasėliai nukentėjo Žemaitijoje, nes Šiaurės Vakarų Lietuvoje buvo stipriausia audra, iškrito katastrofiškas kritulių kiekis.

„Tradiciškai Šiaurės Vakarų Lietuvoje javapjūtė prasideda vėliau, nei likusioje šalies dalyje. Todėl ir derliaus prieš audrą buvo nuimta iki 20 proc., 80 proc. laukų vis dar buvo nepradėti kulti. Ten didžiausia žala. Rapsų derlius suniokotas ypatingai, bet nukentėjo ir pupos, žieminiai ir vasariniai miežiai, prastai atrodo ir žirniai – prie žemės priplakti, nežinia, ar pavyks juos paimti. Nuostolių padaryta įvairiems pasėliams, bet išsiskiria rapsai – tiesiog išbyrėjo grūdeliai ant žemės“, – komentavo A.Macijauskas.

Nuostoliai – iki 200 mln. eurų

Skaičiuojama, kad žala gali siekti nuo 150 iki 200 mln. eurų.

Pastaroji didžiajai daliai apsidraudusių ūkininkų atlyginta esą nebus.

„Bėda ta, kad tik nedaugelis ūkininkų yra apsidraudę. Didžiąją dalį rinkos atsiriekęs tik vienas žaidėjas, kuris siūlo savo sąlygas, o jos daugeliui netinka. Tačiau pasirodo, kad didelė dalis tų įvykių nebus kompensuojama, nes jie traktuojami kaip nedraudiminiai. Taip yra dėl to, kad vienas žaidėjas rinkoje diktuoja savo sąlygas“, – sako A.Macijauskas.

Pasak jo, esant tokiai situacijai besidraudžiančių ūkininkų ateityje gali dar sumažėti. „Yra didelis nusivylimas, sužinojus, kad negaus šiuo atveju išmokų, nors yra apsidraudę“, – pabrėžė A.Macijauskas.

Jis taip pat paaiškino, kad nors draudimo bendrovės deklaruoja audrų padarytą žalą atlyginančios, taip nutinka ne visuomet.

„Nedraudiminis įvykis yra tuomet, kai žieminių kviečių pasėlis yra išguldomas jau pasiekęs vaškinę brandą. Nesvarbu, kodėl paguldomas toks pasėlis, tokiu atveju neatlyginama“, – paaiškino A.Macijauskas.

Ar stichijos padarytos žalos pasekmes pajus vartotojai? A.Macijauskas sako, kad vargu.

„Galutiniam vartotojui tai niekaip nepasijus, nes grūdai yra pasaulinė biržinė prekė. Nei kainos, nei pasiūla ar paklausa nuo to nepriklauso – patyrėme nuostolį ir tiek. Bet duonai užteks“, – pridūrė jis.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad eksportas bus mažesnis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs