„Mes nepritariame tokiam sprendimui. Dabar išeina tokia informacija, kad naikinama ekstremali situacija ir kiaulių maras baigėsi. Ne, kiaulių maras nesibaigė ir problemų dar yra labai daug. Jeigu vis dėlto padėtis bus panaikinta, tai turi būti skirtas dėmesys ligos kontrolei ir prevencijai“, – BNS sakė A.Baravykas.
Anot jo, esant ekstremaliai padėčiai, Maisto ir veterinarijos tarnyba gali greičiau reaguoti į maro židinius, tai leidžia efektyviau kontroliuoti ligos plitimą ir prevenciją.
„Valstybė turi turėti instrumentus padėties vadymui, kai neužtenka teisinės bazės. Veterinarijos tarnyba turi gebėti greitai sutvarkyti situacijas, kai gyvuliai yra laikomi labai rizikingomis sąlygomis“, – teigė A.Baravykas.
Jo duomenimis, stambiuose ir mažuose ūkiuose per daugiau nei dvejus metus buvo sunaikinta maždaug 24-25 tūkst kiaulių.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija praėjusią savaitę nutarė siūlyti Vyriausybei panaikinti ekstremalią situaciją Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Ignalinos rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje. Komisijos narys, vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius teigia, jog Vyriausybė šį klausimą gali svarstyti kitą savaitę.
„Vyriausybei bus siūloma atšaukti ekstremalią padėtį tuose rajonuose dėl afrikinio kiaulių maro. Po šio sprendimo ekstremalių situacijų Lietuvoje dėl kiaulių maro nebeliks. Ekstremalių situacijų yra atsisakoma, nes maro padėtis yra kontroliuojama. Tiesiog nebėra tos rizikos ir aktualumo“, – BNS teigė A.Norkevičius.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, migruojant užkrėstiems šernams iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Ekstremali situacija 2014 metų liepą pirmiausia buvo paskelbta Ignalinos rajone, kai Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ kiaulių fermoje buvo rastas maro užkratas ir dėl jo sunaikinta beveik 20 tūkst. kiaulių. Vėliau tokia padėtis paskelbta ir kituose rajonuose – ji suteikia didesnius įgaliojimus Maisto ir veterinarijos tarnybai kovoti su plintančia liga.
2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą. Šiemet ūkiuose Lietuvoje jau nustatyta per 10 maroatvejų.
