Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, pareiškėjai aktyviausiai deklaruoja plotus ir renkasi dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“:
veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 249 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto; veikloje „Augalų kaita“ – 206,3 proc. nuo suplanuoto 2023 m.; veikloje „Tarpiniai pasėliai“ – 168 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto; veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – 52, 3 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto.
Siekiantys dalyvauti šiose veiklose ūkininkai privalėjo 5 proc. nuo ariamosios žemės ploto skirti negamybiniams plotams. Užskaitai galėjo rinktis ekologinių sistemų negamybines veiklas arba deklaruoti žaliąjį pūdymą. Dažniausiai ūkininkai rinkosi deklaruoti žaliąjį pūdymą – deklaruota 76 tūkst. ha (pernai – per 55 tūkst. ha).
Pagrindinis pasėlių deklaravimas vyko iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma turėjo būti mažinama 1 proc. Ši nuostata šiais metais nebus taikoma, t. y., išmokos suma nebus mažinama.
Ką galima rinktis iš veiklų ariamojoje žemėje
Pareiškėjams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“, taikoma veiksmingumo ir efektyvumo metodika, pagal kurią privaloma rinktis bent tris veiklas, laisvai pasirenkamas iš negamybinių ir gamybinių veiklų:
laisvai pasirinkti mažiausiai vieną negamybinę veiklą, ekologinę sistemą arba žaliąjį pūdymą iš:
negamybinių veiklų – „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“,
ekologinių sistemų – „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, žaliojo pūdymo.
Galima laisvai pasirinkti mažiausiai dvi gamybines veiklas iš veiklų – „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita“, „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“, „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“.
Ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai turės galimybę dalyvauti ne daugiau kaip dviejose gamybinėse veiklose, tačiau negalės dalyvauti veikloje „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“.
Pareiškėjai, pasirinkę dalyvauti tik vienoje ar keliose negamybinėse „Kraštovaizdžio elementų priežiūros“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ veiklose, neprivalo dalyvauti gamybinėse veiklose.
Veiksmingumo ir efektyvumo metodika netaikoma pareiškėjams, kurie atitinka bent vieną iš sąlygų:
deklaruoja mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės;
daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas arba auginti ankštiniai augalai, arba naudojama keliais minėtais tikslais;
daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos arba pievos iki 5 m., arba naudojama keliais minėtais tikslais;
pasirenka tik negamybinę veiklą.
Sertifikuota sėkla
Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikia įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Žemės dirbimo būdas – be plūgo
Javus sėjantys tiesiogiai ar naudojantys kitas nearimines technologijas galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos) ir išlaikyti dirvos dangą jautriausiu periodu (gruodžio 1 d. – kovo 15 d.).
Tarpiniai pasėliai
Veikla „tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemiui naudingus augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami iki liepos 1 d. į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites (arba iki spalio 1d.) po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai būtina išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.
Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Privaloma 4 augalų kaita
Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą, iš kurių vienas turės būti iš ankštinių augalų rūšies ir jam skirti bent 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Įsipareigojimų laikotarpis (išlaikyti plotą) – 4 metai, už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.
Kaimo plėtros programos priemonės – ūkių atsparumui didinti
Vienas iš svarbiausių Strateginio plano tikslų – tvaraus, konkurencingo ir įvairiems iššūkiams atsparaus žemės ūkio plėtra. Kovoti su klimato kaita, iškeisti įprastus, taršesnius ar brangesnius gamybos metodus į tvaresnius, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą klimato kaitai ir kitiems iššūkiams padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Investicijos į materialųjį turtą“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Rizikų valdymas“ ir kt. parama.
KPP priemonių parama teikiama ir šiuo programavimo laikotarpiu, kai jau įgyvendinamas Strateginis planas. KPP parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
