Pasak kaimyninės šalies žiniasklaidos, reaguodama į susidariusią situaciją, Baltarusijos veterinarijos tarnyba ėmėsi apsaugos priemonių – židinio vietoje sudegintos visos kiaulės.
Neoficialiais duomenimis, kiaulės naikinamos ir penkiuose kituose Baltarusijos rajonuose, bet neįvardijama, kuriuose. Atsakinga šios šalies institucija tvirtina, kad Baltarusijoje nustatyti tik du afrikinio kiaulių maro protrūkiai – Ivjevsko rajono Čiapuno kaime ir Vitebsko rajono Kopti kaime.
„Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusi neoficiali informacija kelia itin didelį susirūpinimą dėl neaiškios afrikinio kiaulių maro situacijos Baltarusijoje. Padėtis dar sudėtingesnė dėl to, kad iki šiol kaimyninės šalies kompetentinga institucija nepateikė oficialios informacijos apie afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones ir ligos epidemiologiją jų šalyje. Kadangi galimi afrikinio kiaulių maro protrūkių židiniai yra netoli Lietuvos sienos, norėtume dar kartą paraginti kiaulių laikytojus būti itin budriais ir griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.
Medžiotojai privalo tirti kiekvieną sumedžiotą šerną, doroti žvėris griežtai laikantis biosaugos taisyklių. Kiaulių laikytojai įtarę ligą, o medžiotojai – radę kritusius šernus, turi nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403 ar kreiptis į jos teritorinius padalinius kiekviename rajone, arba pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Afrikiniu kiaulių maru dažniausiai serga kiaulės ir šernai. Liga plinta tiesioginių ar netiesioginių kontaktų būdu, gali plisti ir per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ar šeriant kiaules netinkamai apdorotu maistu.
Šią ligą platina ir tam tikrų rūšių erkės. Afrikinio kiaulių maro išplitimas kiaulių ūkiuose atneša didelius ekonominius nuostolius ūkininkams, turi įtakos tolesnei kiaulininkystės plėtrai. Žmonėms ši liga nepavojinga.