Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidento Jono Talmanto, nelygybė ir sunkesnė Baltijos šalių ūkininkų padėtis, palyginti su vakarų šalių ūkininkais, per koronaviruso krizę išryškėjo dar labiau.
„Ekonomiškai, kai yra koronavirusas, mums gaunant žymiai mažesnes išmokas, apie 60 proc. ES vidurkio, yra nelygios konkurencinės sąlygos. Esant pandemijai, jos dar nelygesnės“, – BNS sakė J.Talmantas.
„Mes gauname mažesnes išmokas, o išlaidos didėja, ir dezinfekcinės medžiagos, ir kai kurie darbai buvo daromi vėliau, o jie (kitos ES valstybės – BNS) ekonomiškai stipresni, gali kitaip dirbti, o mes silpnesni, ir dar mums papildomos išlaidos“, – pridūrė jis.
Ūkininkų teigimu, tiesioginės išmokos yra apsauga, padedanti krizės metu, tačiau dėl neteisingo jų skaičiavimo Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias išmokas, o jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis.
Ūkininkų organizacijos laiške EK vadovei priminė, kad nuo 2004-ųjų, kai Baltijos šalys įstojo į ES, jos gavo mažiausias tiesiogines išmokas – jos dabar siekia 54–60 proc. kitų ES šalių vidurkio, nes buvo pagrįstos klaidingais Baltijos šalių ūkininkų našumo skaičiavimais.
Ūkininkai taip pat priminė, kad 2013 metais Europos Vadovų Taryba susitarė, kad iki 2020 metų visos ES šalys turėtų pasiekti 196 eurų už hektarą tiesioginių išmokų lygį, tačiau susitarimas dar neįvykdytas.
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 euro išmoką, ES vidurkis siekia 266 eurus.