Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baltijos šalys ir Lenkija ketina kurti ypatingąją zoną prekybai kiauliena

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kuria ypatingąją zoną prekybai kiauliena iš regionų, kur siaučia afrikinis kiaulių maras. Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigia, kad pagal šią prekybos sistemą užkrėsti regionai galės prekiauti kiauliena tarpusavyje, todėl bus pagyvinta prekyba, o Lietuvos ūkininkai galėtų brangiau parduoti produkciją.
Mėsos turguje
Mėsos turguje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Šiuo metu iš trečios zonos niekur negalima vežti kiaulienos, iš antros – gyvų kiaulių negalima. Europos Komisija pažadėjo, kad leis mums tarp tų zonų judėjimą. (...) Iš trečios zonos Lietuvoje galės į kitų užkrėstų šalių trečiąsias zonas gabenti produkciją, iš antros – gyvas kiaules į kitas antras zonas“, – BNS sakė J.Milius.

Jis aiškino, kad taip būtų pagyvinta prekyba, o tai ypač naudinga Lietuvai, nes aplinkinėse valstybėse dėl maro kainos nekrito.

„Mūsų ūkininkai, ypač iš trečios zonos, galėtų brangiau parduoti produkciją. Mes Europos Komisijai sakėme, kad dėl maro labai krito kainos trečiojoje zonoje, o latviai, estai ir lenkai sakė, kad pas juos nepasikeitė. Vadinasi, pas mus kažkurioje grandyje atsirado manipuliavimas kaina“, – tikino veterinarų vadovas.

Pasak J.Miliaus, tarp zonų keliaujanti mėsa bus pažymėta atskiru ženklu, nurodančiu, kad jos judėjimas yra apribotas.

Estijos žemės ūkio ministerijos vicekancleris Toomas Kevvai pranešė BNS, jog deryboms pavykus, apie jų rezultatus rugsėjį planuojama pranešti Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?