Praėjusiais metais už 63 mlrd. JAV dolerių įsigijusi amerikiečių herbicidų ir pesticidų milžinę „Monsanto“, Leverkuzene įsikūrusi grupė „Bayer“ tenka spręsti klausimus, susijusius su tūkstančiais bylų Jungtinėse Valstijose. Vartotojai, nukentėję nuo „Monsanto“ gaminamų herbicidų su glifosatu, teigia, kad ilgalaikis šių chemikalų naudojimas jiems sukėlė vėžį.
Antradienį „Bayer“ renginyje Manheime įmonės valdybos narys Liamas Condonas pripažino, kad dėmesys šiam herbicidui kompanijos netenkina.
„Tačiau esame užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu ši problema turėtų būti išspręsta. Tai išsispręs anksčiau ar vėliau, nežinau kada, todėl svarbu, kad kaip kompanija toliau progresuotume ten, kur privalu. Tačiau, taip, tas dėmesys dėl glifosato per šiuos metus buvo žemiausias taškas mums“, – Manheime vykstančiame renginyje pareiškė jis.
Taip pat jis paskelbė, kad įmonė ketina investuoti 5 mlrd. eurų į alternatyvių piktžolių kontrolės metodų paiešką.
15min apsilankė „Bayer“ renginyje ir pakalbino korporacijos strategijos ir portfelio valdymo vadovą Franką Terhorstą. Jis patvirtino, kad „Bayer“ nesigaili įsigijusi „Monsanto“ nepaisant ieškinių. Taip pat jis atmeta kaltinimus, kad glifosatas galėtų sukelti vėžį bei įspėja, kad uždraudus šį herbicidą nukentės Europos žemdirbiai.
– Pernai „Bayer“ įsigijo bendrovę „Monsanto“, kuri gamina glifosato turintį herbicidą „Roundup“ bei kartu paveldėjo įmonės bėdas. Dabar kompanija turi daugiau nei 18 tūkst. ieškinių prieš ją, tačiau kaip suprantu, esate pakankamai optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Kodėl?
– Kaip Liamas minėjo, esame patenkinti pirmais 12 integracijos mėnesiais ir manome, kad „Monsanto“ puikiai įsikomponuoja į bendrą portfelį. Ypač gerai sutampa abiejų kompanijų kultūros. Daugelis tokių didelių susijungimų nenusiseka dėl kultūrinių skirtumų, o ne dėl techninės integracijos. Tai vienas iš elementų ir praėjus metams tikime tuo, ką darome.
Antra, strategiškai „Monsanto“ įsigijimas iš dabartinės perspektyvos yra net svarbesnis, nei atrodė prieš dvejus metus. Pasėlių apsauga yra itin svarbus iššūkis, kurį patiria visas pasaulis. Tik turint visus įrankius, galima būti kūrybingiems ir siūlyti naujus sprendimus, verslo modelius, imtis šių iššūkių.
Bylos dėl glifosato, žinoma, mums yra problema, tačiau jos specifiškai veikia Jungtinėse Valstijose dėl jų teisinės sistemos. Tai rinka, kurioje dirbame daugiau nei 100 metų, turime patirties su panašiais iššūkiais ir esame įsitikinę, kad galop ši problema gali būti išspręsta. Tuomet galėsimės koncentruotis ties tuo, kuo didžiuojamės, ir tuomet visuomenė supras, kodėl „Bayer“ ir „Monsanto“ kombinacija yra logiška.
– Tačiau ir Europos Sąjungoje glifosatas turi bėdų. 2017 metų Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria siekiama iki 2022 metų uždrausti šio herbicido naudojimą. Jau kai kurios šalys uždraudė naudojimą, apie tai pradeda kalbėti ir Lietuvos valdžia. Kaip manote, kokia šio produkto ateitis? Gal jis pasikeis ar jau keičiate jį?
– Glifosatas ar „Roundup“ yra unikalus produktas. Vertinant jo efektyvumą kovojant prieš piktžoles, taip pat vertinant jo sudėtį, negalima lyginti šio produkto su niekuo. Jis daug pranašesnis už kitus herbicidus.
Žinoma, debatai dėl glifosato vyksta ir Europoje ne tik visuomenėje, bet ir politikoje. Dėl to tokie renginiai yra svarbūs, kur kalbame apie šiuolaikinio žemės ūkio naudą bendrąją prasme. Tačiau principas, kad produktai yra politikų, įstatymų priėmėjų dėmesio centre, nėra naujas. Mes ir toliau ginsime glifosatą Europoje, kiekvienoje šalyje. Tikime, kad tai yra svarbus įrankis ūkininkams ir Baltijos šalyse. Dėl to ruošiamės.
– Kaip ruošiatės?
– Pirmiausiai, šiuo metu ruošiame duomenų paketą. Tuo pačiu ryžomės imtis naujų priemonių, kurios leistų trečiosioms šalims būti šio pasiruošimo dalimi. Manome, kad tai kelia pasitikėjimo lygį, taip pat, kad šis svarbus įrankis Europos rinkoje ras savo vietą ateityje. Bendrai, visa rinka turi kalbėti daugiau apie naudą įrankių, kuriuos naudojame.
– „Roundup“ dažnai naudojama kaip pigesnė versija, lyginant su alternatyvomis, naikinant piktžoles. Kaip manote, kaip paveiktų rinką glifosato uždraudimas?
– Nėra tiesioginio pakaitalo „Roundup“. Jis svarbus ne tik žemdirbiams, tačiau jį naudoja ir vyndariai bei vaisių augintojai pietų Europoje. Gal ir Baltijos šalyse, tačiau dėl to nesu įsitikinęs. Jei glifosatas bus uždraustas, pasėlių apsauga bus daug brangesnė ir, tiesą pasakius, tai atsilieps gamtai. Alternatyvos yra kombinacija kitų herbicidų ir jie visi daro didesnę neigiamą įtaką aplinkai. Be to, glifosatas vis tiek liks rinkoje, jis atkeliaus iš trečiųjų šalių ir dėl to Europos ūkininkams bus sunkiau konkuruoti.
– Dabar kalbate apie glifosato įtaką aplinkai, ekonomikai. Tačiau, kaip suprantu, kompanija atmeta kaltinimus dėl galimos įtakos sveikatai. Ar pozicijos, kad glifosatas nesukelia vėžio, laikotės iki šiol?
– Taip. Ne tik esame įsitikinę, kad glifosatas nesukelia vėžio, bet ir galime pateikti faktus. Tai patvirtino visos reguliacinės institucijos visame pasaulyje, tame tarpe ir Europos valdžios. Vienintelis Pasaulio sveikatos organizacijos padalinys pareiškė, kad glifosatas gali sukelti vėžį. Tačiau ši institucija nėra reguliacinė, ji neįvertino visų mokslinių tyrimų. Tačiau jei žiūrėti į situaciją moksliškai, situacija aiški.
– Liamas Condonas pareiškė, kad „Bayer“ planuoja investuoti 5 mlrd. eurų alternatyvių piktžolių suvaldymo paieškoms. Ką norite pasiekti šiais pinigais?
– Ieškome papildomų ir naujų metodų, kaip galima būtų efektyviau kontroliuoti piktžoles per ateinantį dešimtmetį. Mano nuomone, tai bus kombinacija įvairių priemonių: nauji cheminiai herbicidai, naujos skaitmeninės galimybės bei įrankiai, kurie leis tiksliau įvertinti ir aptikti piktžoles laukuose, o ne purkšti visą plotą. Norime atrasti ne tik naujus biologinius būdus saugant pasėlius, bet ir pasitelkti technologijas. Ateityje piktžoles galės prižiūrėti ir robotai. Tai turėtų būti kombinacija senų ir naujų įrankių, kurie veiks kartu.
Tai idėjos ateičiai, gal už dešimties metų galėtume kažką panašaus į tai matyti, tačiau artimiausiu metu nėra tokio efektyvios priemonės kaip glifosatas.
– Jei jau kalbame apie ateitį, klimato kaita yra didžiulė problema, kuri daro įtaką ir žemės ūkiui. Praėjusią savaitę Greta Thunberg kalbėjo apie tai, kad viskas, apie ką gali pasaulio galingieji kalba, yra pinigai ir pažadai apie nuolatinį ekonomikos augimą, tačiau ir dabar mes kalbame tik apie pinigus. Tiesa, klimato kaita daro didžiulę įtaką ir žemdirbystei. Kaip šiuolaikinis žemės ūkis gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo?
– Svarbiausia yra sugebėti užauginti daugiau naudojant mažiau ploto. Naudojant tvarias technologijas reikės mažiau žemės pamaitinti 10 mlrd. žmonių 2050 metais. Tai viena. Tačiau grįžtant prie glifosato, šis herbicidas prisidėjo prie beariminės žemdirbystės, kuri turi daugiau pranašumų kalbant apie anglies dioksido išmetimą. Turime geriau komunikuoti šiuos privalumus, kuriuos siūlo modernios žemės ūkio priemonės.
– Dėkui už pokalbį.
Kelionę į Vokietiją apmokėjo „Bayer“. Įtakos teksto turiniui tai neturėjo.
