– Įmonė „Konekesko Lietuva“ prekiauja žemės ūkio, statybų, aplinkos tvarkymo, logistikos, miško technika – parduoda techniką šiose srityse dirbantiems ūkio subjektams. Kaip vertinate žemės ūkio sektoriaus perspektyvas Lietuvoje?
Mes vis kartojame ir tikime, kad Lietuva – vis dar žemės ūkio kraštas.
– Mes vis kartojame ir tikime, kad Lietuva – vis dar žemės ūkio kraštas. Kalbant apie žemė ūkio sektoriaus perspektyvas ar prognozes Lietuvoje, norime pastebėti, kad rinka dar nėra „prisotinta“, rinka dar turi potencialą modernizuotis, keistis, kelti našumą ir pelningumą.
Stambūs ūkiai, tiesa, rodo itin didelę pažangą, naudodami modernias technologijas, techniką ir sprendimus, ko gero, kilusią iš poreikio konkuruoti. Maži ūkiai vis dar naudoja „seno tipo“ technologijas, mažiau Vakarų Europoje gaminamą, kokybiškesnę, aukštesnių ergonomijos, ekologijos standartų techniką, ko gero, dėl mažesnių investicijų galimybės.
Palyginus Lietuvos ūkius ir žemės ūkio situaciją su ES esančiais ūkiais, manome, kad perspektyvos bus susijusios su konkurencija, tuo pačiu su efektyvumo, našumo, pelningumo paieška, ekologinių sprendimų pritaikymu, vis atsirandančiais naujais technologijų sprendimais ūkyje.
– Ar Jūsų manymu Lietuva jau pergyveno ekonomikos sunkmetį šioje srityje?
– Sunkmečio, gal ir drąsiai pasakysime, Lietuvos žemės ūkyje nebuvo (kokį patyrė namų ūkių vartotojai, statybinis sektorius) dėl keletos priežasčių: skiriamų Europos Sąjungos fondų, išmokų ir valstybės rėmimo. Antra vertus, sunkmetis žemės ūkyje gali būti smarkiai susijęs ne tik su globalia ekonomika, bet su kitais sunkiai valdomais veiksniais: oro sąlygomis, stichijomis, nelygiomis konkuravimo sąlygomis ir pan.
– O kaip vertinate situaciją statybų sektoriuje?
Prieštaringa situacija yra statybų sektoriuje. Tokio pakilimo, kaip buvo 2006 m. ar 2007 m. (statybinės technikos pardavimai buvo tris-keturis kartus didesni), nesitikime ir ekonomikos apžvalgose tokių planų nerandame.
– Prieštaringa situacija yra statybų sektoriuje. Tokio pakilimo, kaip buvo 2006 m. ar 2007 m. (statybinės technikos pardavimai buvo tris-keturis kartus didesni), nesitikime ir ekonomikos apžvalgose tokių planų nerandame. Situacija Europoje ir Pasaulyje įtakoja ir klientų pasirinkimus Lietuvoje.
Bendrovės motininė kompanija Konekesko turėjo atlikti svarbius rinkos tyrimus ir atitinkamai priimti sprendimus: beveik pusė statybinės technikos rinkos Europoje yra ekskavatoriai, taip pat didelį skaičių sudaro dirbantys didelių gabaritų ratiniai krautuvai ir teleskopiniai šakiniai krautuvai; tuo tarpu kompaktinės serijos krautuvų pardavimai taip ir neatsigavo po 2009m. sąstingio.
Priežastis naudoti stambesnę įrangą ir techniką gali būti susijusi su didesniais statybos projektais, didesnio našumo siekiu ir įmonių konsolidacija.
Kalbant apie kelių statybos techniką, bendrovė mano, kad poreikis (taip pat investicijos) taisyti Lietuvos kelius padidės du ar tris kartus, jeigu keliai nebus atnaujinami nuolatos. Lietuvoje kuriasi naujos laisvos ekonominės zonos (pvz. Panevėžyje), kurių vienas didžiausių pristatomų privalumų – gera strateginė vieta šalyje, geras susisiekimas, ir gera kryptis rytų ir šiaurės kryptimi. Lietuvai reikia ir reikės geros kokybės kelių.
– Kaip įvairios technikos rinka Lietuvoje atrodo palyginti su analogiškomis rinkomis Latvijoje, Estijoje ar kitose Europos valstybėse? Kuo Lietuvos rinka išskirtinė?
Estijoje, išliko stambūs ūkiai, jų valdymo tradicijos. Latvijoje, mūsų asmeniniu pastebėjimu, žemės ūkio technikos modernizacija yra aukštesnio lygio, nei Lietuvoje.
– Lietuvoje mes pastebime daugiau smulkių privačių ūkių. Galvojame, kad žemės ūkiai Lietuvoje buvo stipriai naikinami (dar mūsų atsimenamais laikais prieš 30 ir daugiau metų), ir po to – sunkiai atstatomi.
Tuo tarpu, pastebime, kad Estijoje, išliko stambūs ūkiai, jų valdymo tradicijos. Latvijoje, mūsų asmeniniu pastebėjimu, žemės ūkio technikos modernizacija yra aukštesnio lygio, nei Lietuvoje.
Konekesko patirtis rodo, kad kaimynai Estijoje ir Latvijoje neabejodami renkasi kuo našesnę ir pažangesnę techniką, neabejodami perka aukštos kokybės servisą. Tuo tarpu, pastebime, kad didelė dalis žemės ūkio klientų Lietuvoje yra konservatyvesni, atsargesni, ir dažnai technikos remontą norėtų „pasidaryti patys“.
Priežasčių gali būti įvairių: pažangios technologijos reikalauja papildomų jos valdymo žinių, tačiau ne visada žemės ūkyje galima rasti kvalifikuotą darbo jėgą, ne visada visos technikos funkcijos yra išnaudojamos, atsiranda priklausomybė nuo gamintojo specializacijos, situacija rinkoje verčia taupyti, o paramos fondai neatsižvelgia į modernios technikos potencialą.
Bet kokiu atveju, kalbant apie žemės ūkio skirtumus Baltijos šalyse, svarbu pažymėti, kad Lietuvos rinka yra didžiausia visais aspektais: dirbamos žemės plotu, parduotų prekių kiekiu (įskaitant techniką), čia daugiausia ir pardavėjų, ir pirkėjų, ir konkurentų.
– Kaip vertinate konkurenciją įvairių sričių technikos pardavimo rinkose (žemės ūkio, statybos, aplinkos tvarkymo, logistikos, miško)? Kuo išskirtiniai Jūsų atstovaujami gamintojai ir prekių ženklai palyginus su konkurentais?
Žemės ūkyje konkurencija yra labai didelė.
– Žemės ūkyje konkurencija yra labai didelė. Ji apima ir stambius žaidėjus (tarptautinių įmonių atstovus, žinomus prekių ženklus), ir mažus žaidėjus (mažiau žinomus, Rytų Europos gamybos standartų ir komplektacijos įmones). Konekesko Lietuva didžiuojasi (tikrąja šio žodžio prasme) atstovaujamais technikos gamintojais. Tai laiko patikrinti, atsakingi ir itin aukštą kokybę garantuojantys Konekesko grupės partneriai.
Kaip pavyzdžiai gali būti išskiriami Claas kombainų ir traktorių gamintojas Vokietijoje, kurio kombainai pasižymi itin dideliu našumu ir ekonomiškumu, aukštomis technologijomis, ekologija ir galimybe dirbti įvairiomis oro sąlygomis. Claas gamintojas jau turi 100 metų patirties, pripažįstamas visame pasaulyje. Ne veltui šiemet parodoje "Ką pasėsi... 2014" surengtame geriausių parodos eksponatų konkurse, mūsų pristatytas traktorius Claas Axion 850 tapo nugalėtoju. Vokiečių Lemken žemės dirbimo įrangos prekės ženklas išskirtinis savo technologija, kuri padeda itin gerai paruošti dirvą ir ją prižiūrėti. Massey Ferguson traktorių gamintojas Prancūzijoje tiekia labai ekonomiškus ir patikimus traktorius, pritaikytus dirbti Europos sąlygoms.
Dėl susitraukusių rinkų Europoje ir pasaulyje, statybinės technikos gamintojai ieško įvairių galimybių išlaikyti savo pardavimus, taigi – konkurencijai skiria dideles pastangas.
Statybinės technikos srityje, galima išskirti „Kobelco“ ir šio vardo gamintoją Japonijoje, didelį dėmesį skiriantį technikos ir darbo kokybei, taupumui ir ekologijai. „Ponsse“ yra šeimos verslo ir šio vardo miško technikos gamintojas Suomijoje, kuris didelį dėmesį skiria kokybei ir ergonomijai. Konkurencija statybinės technikos rinkoje yra itin aukšta.
Dėl susitraukusių rinkų Europoje ir pasaulyje, statybinės technikos gamintojai ieško įvairių galimybių išlaikyti savo pardavimus, taigi – konkurencijai skiria dideles pastangas. Lietuvoje didesnė dalis statybinės technikos ir miško technikos pardavimų vykdomi skelbiant atviruosius konkursus. Pastarieji dažnai remiasi žemiausios kainos kriterijumi, todėl sunkiau rinkai pritaikyti ir parduoti aukštų technologijų, efektyvią techniką.
– Žėmės ūkio sritis Lietuvoje, kaip ir ES – viena iš sričių, kuriai skiriama daugiausiai ES paramos lėšų. Ar tai reiškia, kad žemės ūkio technikos pardavėjams pastarieji 5-7 metai buvo aukso amžius?
– ES skiriama parama, be abejo, turi didelę reikšmę tiek kylančiam žemės ūkio našumui Lietuvoje, tiek pardavėjams, kurie parduoda techniką. Ar pardavėjams tai buvo „aukso amžius“, sunku pasakyti, nes pardavėjų rinkoje yra labai daug (didelė konkurencija didina vertę ir klientui), o ES parama skiriama ne tik technikai įsigyti, bet ir įvairiai kitai įrangai įsigyti, infrastruktūrai gerinti, kompetencijai didinti.
Turime ir kitokį pavyzdį palyginimui: didžioji dalis 2013m. technikos pardavimų nebuvo susijusi su ES skiriama parama, klientai patys finansavo pirkimus ir investavo į technikos parko atnaujinimą. Gal ne „aukso amžiumi“ galime pavadinti šį etapą žemės ūkyje, bet tikrai „kitokiu etapu“, nes matome kitokius ūkių vadovus, kalbančius apie efektyvumą, o ne išgyvenimą, kitokį kaimą, kuriame norisi gyventi.
– Šiuo metu kalbant apie žemės ūkį Lietuvoje tenka girdėti tokių pasisakymų, kad ūkininkai per pastaruosius 4-5 metus tikrai gerai apsirūpino žemės ūkio technika ir per ateinančius 4-5 metus daugiau investuos į pastatus, kitą infrastruktūrą, sąlyginai mažiau lėšų skirdami technikos įsigijimui? Ar sutiktumėte su tokiu vertinimu?
– Iš pirmo žvilgsnio (pamačius ES investicijas paramai), galima pagalvoti, kad ūkininkai ir ūkiai gerai apsirūpino žemės ūkio technika. Antra vertus, suprantame, kad technika sensta, turi kurtis nauji ūkiai, ūkiai didės, Europoje ir pasaulyje technologijos sparčiai keičiasi, todėl sustoti ties tuo, ką turi, negalima. Ir nebūtina viską finansuoti su ES parama, bet ji yra labai reikšminga ir suteikia galimybę pasiekti našumą žemės ūkyje greičiau.
Galima ir polemija šiuo klausimu: kaip iš tiesų būtų, jeigu ūkis gautų ne tikslinę paramą technikai pirkti, bet tiesiogines išmokas, kaip jas paskirstytų ūkiai ir kaip pasikeistų investicijų paskirtis. Manome, kad tikslinė parama leidžia tiksliau ir kryptingiau nukreipti lėšas, kontroliuoti, kadangi už jų panaudojimą taip pat atsako valstybė, skirianti savo dalį, ES ar kiti fondų valdytojai.
– Kaip, Jūsų vertinimu, atrodo Lietuvos ūkininkų naudojamos technikos parko amžius? Kaip dažnai Lietuvoje renkasi naudotą techniką, palyginus su nauja? Dėl kokių priežasčių? Ar jaučiate didelę konkurenciją iš naudotos technikos pardavėjų?
Mažesniuose ūkiuose technikos parko amžius didesnis, pastarieji dažnai naudoja ir „belarus“ tipo techniką.
– Naudojamos žemės ūkio technikos parko amžius Lietuvoje yra skirtingas. Didesniuose ūkiuose šio parko amžius siekia iki 5 metų, mažesniuose ūkiuose technikos parko amžius didesnis, pastarieji dažnai naudoja ir „Belarus“ tipo techniką.
Rinkoje skaičiuojamas vis dar labai didelis senos technikos (potencialiai keičiamos) vienetų skaičius, tačiau kai kuri technika tiesiog registruota, bet nenaudojama, kai kuri turi būti utilizuojama, kai kuri konsoliduojama.
Taigi, potencialas naujai technikai yra kitoks, nei rodo statistika. Visgi, potencialas yra didelis vien dėl technikos rotacijos, jos keitimo nauja kas pvz. 5-7-10 metų. Konkurencija iš naudotos technikos pardavėjų yra, bet tik tam tikram klientų segmentui. Natūralu, kad ji egzistuoja ir, ko gero, ji priklausys nuo ekonominės situacijos šalyje ir besikeičiančio klientų prioriteto (ar pirkti naują, ar naudotis sena technika).
Palyginus kolegų pastebėjimus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, pastarojoje pastebimas didesnis susidomėjimas panaudota technika (palyginti galime ir su panaudotų automobilių rinka), klientai patys ieško (ir randa) įvairios technikos Europoje ir net JAV.
– Savo įmonei keliate tokius tikslus kaip „viršyti kliento lūkesčius“, „būti geriausiais savo srityje“. Gal galėtumėte pakomentuoti kaip sekasi įgyvendinti šiuos tikslus? Kokiomis priemonėmis bei metodais pavyksta užtikrinti išskirtinį klientų aptarnavimą, kurį keliate kaip vieną pagrindinių savo organizacijos tikslų?
– Tikslą „viršyti klientų lūkestį“ įmonėje turi ne tik pardavėjai, bet ir visi darbuotojai: jei rengi dokumentą, jis turi būti labai aiškus, išsamus, jeigu parduodi techniką, su ja bus parduotas sprendimas ūkiui ir pan. Surasti sprendimą – vienas iš klientų lūkesčio viršijimo kriterijų.
Bendrovėje nuo 2009m. įdiegtas „matricinis“ valdymo stilius, kuris ne retai apsunkina vieningų standartų diegimą.
Bendrovėje nuo 2009m. įdiegtas „matricinis“ valdymo stilius, kuris ne retai apsunkina vieningų standartų diegimą. Žemės ūkio ir statybinės technikos pardavėjai turi savo pardavimo standartus, o servisas (technikos remontas) ir atsarginių dalių pardavėjai turi savo standartus, atitinkančius savo resursus.
Geram kontaktui su klientu, geram išaiškinimui ir pardavimui – oficialių aptarnavimo standartų netaikome. Tikime, kad mūsų klientas vertina atvirumą, paprastumą ir profesionalumą.
Manome, kad galime viršyti klientų lūkesčius siūlydami šiuos sprendimus: Automatizuotas serviso gedimų registravimas: įgalina užregistruoti kiekvieną gedimą, sekti jo eigą, taupyti kvalifikuotos jėgos resursus; Centrinis atsarginių dalių sandėlis: įgalina sukaupti itin didelį atsarginių dalių kiekį Latvijoje (kurias užsako tiek Lietuvos, tiek Estijos klientai), pristatyti prekes maksimaliai per 24 valandas; Elektroninė atsarginių dalių parduotuvė: įgalina klientą užsisakyti prekę 24 valandas per parą, neišeinant iš namų, laukti prekių pristatymo per 24 valandas; Automatizuotas Kreditų limitų ir pradelstų skolų sekimas: įgalina valdyti informaciją, sustabdyti nemokius klientus, tačiau klientai gali tikėtis didesnių atsiskaitymo terminų.
– Jūsų parduodama žemės ūkio technika – pakankamai sudėtingas ir brangus produktas. Pats tokios technikos pasirinkimo bei pirkimas nėra paprastas ir užtrunka kažkiek laiko. Kokie veiksniai lemia vartotojų pasirinkimą? Kaip galėtumėte apibūdinti tipinį jūsų bendrovės klientą?
– Pirmas ateinantis atsakymas, apibūdinant tipinį įmonės klientą, būtų tas, kad tokio neturime. Įmonei Klientai, parduodant žemės ūkio techniką, yra visi vienodai svarbūs. Klientas, siekdamas įsigyti siūlomos technikos, natūraliai turi turėti dirbamos žemės (mažiausiai 20ha). Technikos kaina (pvz. traktoriaus kaina prasideda nuo 100 tūkst. Lt, o kombaino – nuo 300 tūkst. Lt) taip pat apsprendžia klientų segmentą, tą, kuris pasiruošęs investuoti į technologijas, vertina efektyvumą ir mato ateitį.
Klientų duomenų bazėje virš 10.000 klientų: smulkūs ir stambūs ūkiai, ūkininkai, kooperatyvai, stambūs gamintojai.
Klientų duomenų bazėje virš 10.000 klientų: smulkūs ir stambūs ūkiai, ūkininkai, kooperatyvai, stambūs gamintojai. Skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje ūkininkų ūkiai yra traktuojami kaip privatus jų verslas, todėl tiek duomenų apsauga, tiek įstatyminiai aktai, tiek sprendimai, tiek rizikos vertinimas Konekesko įmonėse yra skirtingi.
Vertinant statybinės technikos prekes, klientų ratas didėja: statybinės organizacijos, karjerai, miško ūkiai, urėdijos, kelių statybos įmonės, privatūs asmenys.
Dažniausi ir svarbiausi vartotojų pasirinkimo veiksniai perkant techniką: tiekėjo ir prekės ženklo (kokybės) vertinimas, žinomumas; santykiai, partnerystė, pasitikėjimas; kaina; aptarnavimas.
– Konekesko Lietuva yra korporacijos Kesko dukterinė įmonė. Koorporacijos veikla pripažinta tarptautiniu mastu, kaip pavyzdžiui viena stabiliausių, patikimiausių įmonių pasaulyje, geriausiai valdoma įmonė Suomijoje. Kiek motininės kompanijos politika, kultūra yra svarbi, perduodama dukterinėms įmonėms? Kokių pagrindinių privalumų ar trukumų suteikia buvimas didelio koncerno dalimi?
– Įmonės darbuotojai, ko gero, turėtų daugiausiai atsakymų į šį klausimą. Aš atsakysiu, kaip ilgametė vadovė ir, tuo pačiu, darbuotoja. Pagrindinis Kesko korporacijos diegiamos kultūros privalumas yra aukštų standartų kultūros diegimas Lietuvoje. Tik didelės įmonės ir turi tokią jėgą.
Vadybininkų argumentai buvo tokie stiprūs, kad parduoti neįmanoma be dovanos, be avanso ir be atidėto apmokėjimo (kai kiti žaidėjai taip ir „žaidė“). Tačiau turėjome laikytis šimtaprocentinio skaidrumo, rizikos valdymo – mokytis ir mokyti rinkos žaidėjus. Po 10 metų – mes matome, kad esame vertinami už skaidrumą ir stabilumą.
Aš manau, kad mums visiems patinka tik patikimi partneriai, tik patikimas produktas ir tik patikimi pažadai. Mes, kaip darbuotojai, atsinešame tokį požiūrį į savo ir klientų šeimas. Kodėl tiek kalbame apie kultūrą ir atsakomybę? Be šių vertybių sunku būtų valdyti korporaciją, kurioje yra virš 20 tūkstančių darbuotojų ir tikėtis geros reputacijos pasauliniu mastu. Kultūra versle ir atsakomybė versle yra mūsų vertybių pamatas, o korporacijai – gero įvaizdžio ir stabilumo garantas.
Prieš 10 metų sunku buvo konkuruoti Lietuvoje, veikiant pagal Kesko korporacijos atsakingo verslo taisykles. Vadybininkų argumentai buvo tokie stiprūs, kad parduoti neįmanoma be dovanos, be avanso ir be atidėto apmokėjimo (kai kiti žaidėjai taip ir „žaidė“). Tačiau turėjome laikytis šimtaprocentinio skaidrumo, rizikos valdymo – mokytis ir mokyti rinkos žaidėjus. Po 10 metų – mes matome, kad esame vertinami už skaidrumą ir stabilumą.
– Galima pastebėti, kad socialinė atsakomybė korporacijai Kesko (išrinkta etiškiausia, atsakinga įmone Suomijoje), Konekesko Lietuva yra gan svarbi sritis. Kodėl Jūsų vadovaujama įmonė imasi įgyvendinti papildomas iniciatyvas? Kokioms sritims skiriate prioritetą įgyvendinant socialinės atsakomybės iniciatyvas Lietuvoje?
Bendrovės socialinė atsakomybė, integruota į valdymo sistemą, yra kasdienė įmonės veiklos dalis.
– Bendrovės socialinė atsakomybė, integruota į valdymo sistemą, yra kasdienė įmonės veiklos dalis, kuriai pagrindą suteikia Kesko korporacijos socialinės atsakomybės politika.
Ši politika apima gerą korporatyvinį valdymą, ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos atsakomybę, pastangas siekiant pateikti saugų produktą ir garantuoti kliento teises. Bendrovės socialinės atsakomybės tikslai siejasi su racionalia praktika, augančiu pelningumu, augančiu konkurenciniu pranašumu ir rizikos minimizavimu.
Kaip ir šeimoje, taip UAB „Konekesko Lietuva“ būdama Korporacijoje jau nuo pirmų dienų augo auklėjama atsakingai. Kesko korporacinės atsakomybės programa apima kelias sritis, kurios prasideda ir komunikuojamos bei diegiamos gražiu žodžiu „Mes“.
Mes, savo ruožtu, suvokiame, kad įmonės atsakomybė prasideda nuo asmeninės atsakomybės.
Bendrovė prisideda prie bendros atsakomybės skatinimo ir diegimo žemės ūkio bei statybų sektoriuose. Kaip pavyzdį, galime išskirti 2013 m. pasirinktas kelias paramos sritis: tiesiogiai su veikla susijusių Lietuvos ūkininkų sąjungų renginių rėmimą, Lietuvos Aleksandro Stulginskio Universiteto studentų renginius, Asociaciją „Baltijos Korporatyvinės Vadybos Institutas“ (angl. Baltic Institute of Corporate Governance), skatindama gerųjų šiaurės šalių ir Europos korporatyvinio valdymo praktikų diegimą Lietuvoje bei kitas socialines iniciatyvas, kultūros projektus tokius, kaip M. K. Čiurlionio paramos fondo iniciatyvas, sporto renginys „Kalėdinės žaidynės 2013“ Lietuvos globos namų auklėtiniams ir kitus.
Mes, savo ruožtu, suvokiame, kad įmonės atsakomybė prasideda nuo asmeninės atsakomybės. Iš asmeninės atsakomybės kilo vidinė įmonės darbuotojų iniciatyva – „Mums rūpi“ projektas. Pati projekto koncepcija žadina būti budriais ir aktyviais. Iš praktinės pusės, darbuotojai pradėjo taupyti energijos resursus darbe, eliminavo plastikinius puodelius, patys inicijuoja sporto renginius, bendrai dalyvauja įmonės talkose, taupo ir rūpinasi kolegomis.
– Dirbate gan vyriška vadinamoje srityje – technikos pardavimas, priežiūra ir remontas, nuo 2009 m. vadovaujate didžiąja dalimi labai vyriškam kolektyvui įmonėje. Kaip sekasi pasiekti gerų rezultatų? Kokios moteriškos būdo savybės padeda šioje srityje?
– Gana dažnai girdimas klausimas, kuris, be abejo, yra malonus. Paprastai į jį atsakau su šypsena, kad išties vadovauju ne technikai, o žmonėms. O jeigu rimtai – turiu labai gerą išsilavinimą, nuolat jį keliu, mano keliami standartai yra aukšti, žemės ūkio srityje (parduodant trąšas, techniką) jau dirbu 17 metų, tuo pačiu – mėgstu tai, ką darau, vertinu komandą, ją pažįstu, žinau, kaip reikia dirbti, ir dirbti daug ir atsakingai. Moteriškos savybės, kaip ir visada gyvenime, tik padeda.
– Lietuvoje vyraujant smulkiems ūkiams, dažniau ir daugiau kalbama apie ūkių kooperaciją. Ar žemės ūkio technikos pardavėjai jaučia Lietuvoje skatinamą kooperaciją? Kokį poveikį tai turi Jūsų veiklai šiuo metu bei kokį poveikį tai turės ateityje, jei tikėtis kad kooperacija didės?
– UAB „Konekesko Lietuva“ kartu su motinine kompanija stengėsi atlikti daug įžvalgų lyginant žemės ūkio verslą Lietuvoje, Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse. Vieną jų buvo susijusi su ūkių kooperacija, tikintis, kad ūkiai Lietuvoje stambės, didės derybinė galia, tuo pačiu didės technikos panaudojimo efektyvumas ir, tikėtina, keisis technologiniai reikalavimai.
Lietuvos klientai linkę vertinti tai, ką jie turi ir kiek jie turi asmeniškai patys.
Tačiau ūkių kooperacijos tendencija nebuvo tokia sparti (kaip pvz. Suomijoje, Švedijoje, Danijoje). Įmonė suvokia, kad egzistuoja kultūriniai žemės dirbimo skirtumai ir privačios nuosavybės kultūros skirtumai tai pat. Pvz.: gali būti, kad Lietuvos klientai linkę vertinti tai, ką jie turi ir kiek jie turi asmeniškai patys. Negalime paneigti, kad ES finansinė parama taip pat įtakojo pavienių ūkių kūrimąsi – pvz. jaunųjų ir smulkių ūkių steigimą. Kooperacija Lietuvoje tai pat gali būti perfrazuojama – nes ūkių dydžiai stambėja, tik savininkų skaičius dirbamai žemei nedidėja taip sparčiai.
– Analizuojant Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą, vienas iš svarbių rodiklių – darbo našumas. Kodėl, Jūsų nuomone, jis vis dar toks žemas žemės ūkyje (beveik 3 k. mažesnis nei šalies vidurkis)?
– ES finansinės paramos tikslas Lietuvos žemės ūkiui (pvz. Ūkių modernizavimo programos, Jaunųjų ūkininkų parama) tiesiogiai susijęs su žemės ūkio konkurencingumo didinimu. Pastarasis kyla iš darbo našumo, produktų kokybės ir sandorių pelningumo.
Turime įvertinti „atneštos lėkštelės“ faktą, t.y. pinigai duoti, standartai priverstinai diegiami, tačiau dar mums reikia laiko požiūriui kai kuriose srityse pakeisti.
Galima sakyti, kad daug įdirbio padaryta, kad darbo našumas Lietuvoje ir, konkrečiai, žemės ūkyje, kiltų: parama suteikta naujai technikai ir įrangai įsigyti, infrastruktūrai, mokymams ir kompetencijai didinti.
Tuo pačiu suvokiame, kad turime įvertinti „atneštos lėkštelės“ faktą, t.y. pinigai duoti, standartai priverstinai diegiami, tačiau dar mums reikia laiko požiūriui kai kuriose srityse pakeisti. Įsivaizduokite, jeigu mūsų pasirinkimas būtų naudoti efektyvią techniką (kaip kolegos ES), kuri tausoja derlių, efektyviai apdirba dirvą ir ją saugo, ir ypatingai gerbia darbo resursus, motyvaciją dirbti, įsivaizduokime, kad žemės ūkio versle elgiamės sąžiningai, tiek su samdomais darbuotojais, tiek su partneriais, pardavėjais ir bankais, įsivaizduokime, kad mokame pasirinkti našias kultūras, naudojamas trąšas, kad valdome riziką ir sekame rinkos informaciją. Atrodo, trūksta nedaug – tik gero pasirinkimo, ilgalaikės perspektyvos ir našumas gali kilti.
– Vaiva Bražionytė: Kiekvienas šalies ūkio sektorius per pastaruosius 10-20 metų turėjo įvairias vystymosi bangas, priklausomai nuo pasaulinių rinkos tendencijų, tiekimo grandinių, technologinių pokyčių. Kaip keitėsi Lietuvos žemės ūkis per paskutinius 20 metų? Kokias vystymosi tendencijas ir etapus galėtumėte išskirti?
Žemės ūkio verslas (kaip verslas) vertinamas labiau. Net bankai pasirenka žemės ūkio sritį kaip prioritetinę finansavimui.
– Mūsų akimis, žemės ūkio sektoriuje įvyko revoliucija per pastaruosius 20 metų. Virš 2000 ūkių perėjo prie „vakarietiškos“ technikos naudojimo, modernaus valdymo, aukštų technologijų, globalios ekonomikos. Pagrindines žemės ūkio vystymosi tendencijas galime suskirstyti į dvi dalis: technologiniai pokyčiai – globaliame pasaulyje iškilo būtinybė konkurencingumui didinti, tuo pačiu padidėjo konkurencingumą didinančių technologijų pasiūla ir paklausa.
Taip pat vertybiniai pokyčiai: Žemės ūkio verslas (kaip verslas) vertinamas labiau. Net bankai pasirenka žemės ūkio sritį kaip prioritetinę finansavimui (taip teigia patys bankai). Verslas tapo profesionaliai planuojamas, valdomas ir vystomas.
Klientų elgsena ir kultūra (pvz. atsiskaitymo, sutarčių vykdymo) keitėsi, kaip ir pati šalies nepriklausomybė. Nuo pagrindų sukūrimo, suvokimo, kas yra įsipareigojimas, iki prestižo sąvokos suvokimo. Partnerių atsakomybė tapo svarbiu pasirinkimo kriterijumi.
Visgi žemės ūkyje išlieka santūrumas ir konservatyvumas. Ko gero, tai susiję su karta, kuri padėjo pagrindą žemės ūkio verslui. Matant globalius technologinius pritaikymus kitose srityse, naujausių išradimų pritaikymas galėtų būti spartesnis ir žemės ūkyje (nuotolinis valdymas, tikslus apskaičiavimas, tikslus vairavimas, ekologiniai sprendimai ir pan.).
– Naujos technologijos pakankamai sparčiai plinta į įvairias sritis. Ne išimtis turbūt ir Jūsų verslo sritis, nes technikos naujovės paliečia visose šakose naudojamą techniką, siūlomos įvairios naujovės ir naujoviški technologiniais sprendimai žemės ūkyje. Kokių naujų technikos ar technologinių sprendimų galima tikėtis artimiausioje ateityje? Kaip “Konekesko Lietuva” padeda Lietuvos ūkininkams, bendrovėms perimti technikos, technologijų panaudojimo naujoves ir “know-how”?
Jau šiandien galime paminėti naudojamas palydovines sistemas, kurių pagalba, paprastai kalbant, technika valdoma per nuotolį.
– Išties, naujos technologijos, kaip ir automobilių versle, sparčiai naudojamos ir žemės ūkio technikoje. Tuo rūpinasi patys gamintojai, tiek vadovaudamiesi ES standartais, tiek atsižvelgdami į globalias tendencijas ir besikeičiantį klientų poreikį.
Jau šiandien galime paminėti naudojamas palydovines sistemas, kurių pagalba, paprastai kalbant, technika valdoma per nuotolį; „Field service management“ sistemas procesų optimizavimui; „Yield monitoring and mapping“ sistema išmatuoja geo-charakteristikas, žemės derlingumą, grūdų byrėjimą, lauko plotą, nelygumus, ir pan., perkelia duomenis į pvz. trąšų barstytuvus, kurie atsižvelgia į nuokalnes, pakalnes ir visa tai dėl maksimalaus efektyvumo ir tolygesnio paskirstymo bei geresnio derliaus; „Telematics“ sistema padeda identifikuoti tam tikrus nustatytus parametrus per nuotolį, naudojant telekomunikacijas, technologijas, navigacines sistemas, matyti gedimus, juos reguliuoti; „Cemos dialog machine“ – virtualus operatoriaus patarėjas, „Tier 4“ ir kitos technologijos – žingsnis po žingsnio link efektyvumo, ekologijos ir konkurencingumo. Dar po 5-10 metų šie išradimai jau mums kels juoką ir dalinsimės nuomone apie naujus.
Lina Morkūnaitė
Išsilavinimas:
• Kauno Technologijos Universitetas, Verslo Administravimo fakultetas. 1993-1997 m.
• ISM Vadybos ir Ekonomikos Universitetas. Magistro studijos vadovams. 2002-2006 m.
• BICG Baltic Institute of Corporate Governance. Executive education for Professional Board Members. 2009 m. Coaching Development, Ltd. 2012 m.
• ISM Vadybos ir Ekonomikos Universitetas. Papildomi moduliai. 2013-2014 m.
Profesinė karjera:
• UAB Konekesko Lietuva – Generalinė direktorė (įmonėje nuo 2002 m.).
• UAB "TETAS“ – Nepriklausomas valdybos narys (nuo 2012 m.).
• UAB “Hydro Lietuva” – Finansų direktorė, likvidatorė (1998-2002 m.).
• Projektų vadovė UAB “Marijampoles agrochemija” likvidavimui (2000-2001 m.)
• AB “Raseinių agrochemija” – Generalinė direktorė (2000-2001 m.)
Pasiekimai:
• Nuo 2002 m. iki dabar – Asociacija Junior Chamber International Lietuva aktyvi dalyvė, 2008 m. – JCI Lietuva Prezidentė.
• 2009 m. iki dabar – Baltic Institute of Corporate Governance (BICG) narystė. 2013-2014 m. – BICG atrankos komisijos narė;
• 2009 m. – AIESEC Patarėjų tarybos narė;
• 2012 m. – Leonardo da Vinči projekto „YOUNG LEADERS“ Patariamosios Tarybos narė (KTU).
APIE “Konekesko Lietuva”:
• UAB „Konekesko Lietuva“ prekiauja žemės ūkio technika ir padargais, statybine, komunaline, kelių statybos, miškų, sandėliavimo technika ir įranga, visos technikos atsarginėmis dalimis, teikia technikos priežiūros ir remonto paslaugas.
• UAB „Konekesko Lietuva“ – dukterinė Konekesko grupės (Suomija) įmonė, įsteigta 2001m. spalio 12d. Konekesko grupės (Suomija) apyvarta 2013m. siekė 293 milijonus EUR, joje dirba 450 darbuotojų.
• UAB „Konekesko Lietuva“ – socialiai atsakinga įmonė ir vadovaujasi Kesko korporacijos socialinės atsakomybės politika, kuri apima gerą korporatyvinį valdymą, ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos atsakomybę, pastangas siekiant pateikti saugų produktą ir garantuoti kliento teises. Įmonė yra LAVA (Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacijos) narė.
