Tačiau bendrovėje „Ažuožerių sodai“ darbai nesibaigia. Sodininkystės bendrovės direktorius Jonas Janišius sako, kad 50 nuolatinių darbuotojų būna užimti ištisus metus: vieni triūsia obuolių saugyklose, kiti – soduose: purena ir tręšia žemę, geni medžių šakas.
Bendrovės sodai driekiasi 160 hektarų plote. „Kiek soduose auga obelų? Sunkus klausimas. Tikrai negaliu atsakyti. Galima tik apytiksliai suskaičiuoti, žinant, kiek viename hektare auga aukštaūgių ar žemaūgių obelų“, – svarsto J.Janišius. Anot jo, bendrovei priklausančiuose soduose auga daugiau negu 20 skirtingų obelų veislių, o medžių – keli tūkstančiai.
Jeigu sodai tinkamai prižiūrimi, jie kasmet būna turtingi obuolių.
Netoli Anykščių esančiais sodais J.Janišius ėmė rūpintis prieš 15 metų. „Gyvenimas taip pakreipė“, – šypsosi diplomuotas agronomas.
„Mūsų soduose darbo yra kiekvieną rudenį. Neskirstome metų į obuolių ir „ne obuolių“. Vaisių gali būti tik daugiau arba mažiau, bet didelių derliaus svyravimų nebūna. Jeigu sodai tinkamai prižiūrimi, jie kasmet būna turtingi obuolių“, – konstatuoja „Ažuožerių sodų“ vadovas.
Daugiau žinių – gausesnis derlius
J.Janišius sako, kad kai kurie sode augantys medžiai skaičiuoja jau šeštąją dešimtį ir vis dar puikiai veda vaisius. „Sodai buvo užveisti dar kolūkių laikais, tarybiniais metais. Dalis medžių išliko iki šiol, dalį pakeitė naujos žemaūgių obelų veislės, kurios veda desertinių rūšių obuolius“, – dėsto „Ažuožerių sodų“ direktorius.
Pasak J.Janišiaus, sodininkystė nuolat tobulėja. „Jeigu palyginsime, kaip ūkis atrodė prieš 15 metų ir kaip jis veikia dabar, skirtumas bus kaip tarp dienos ir nakties. Atsirado ne tik naujų obelų veislių, pasikeitė obuolių laikymo sąlygos ir technologijos, įkurta sulčių spaudykla, užmegzti ryšiai su naujais partneriais ir užsienio specialistais, kurie konsultuoja, kaip užauginti gausesnį ir aukštesnės kokybės derlių“, – vardija pašnekovas ir tikina, kad „Ažuožerių sodų“ užaugintiems obuoliams taikomi tokie pat aukšti standartai kaip ir kitose Europos šalyse.
Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad pasiteisina investicijos į naujas technologijas, o „Ažuožerių sodų“ specialistai sugeba pritaikyti užsienio konsultantų patarimus, todėl derliaus rodikliai – kasmet geresni.
„Šiemet gamta buvo dosni, derlius geras. 160 hektarų sodus pavyko nuskinti per maždaug pusantro mėnesio, nes oras buvo palankus darbams“, – teigia J.Janišius.
Sėkmę lemia partnerystė
Sodininkystės bendrovei labai svarbu ne tik užauginti gerą derlių, bet ir sugebėti jį realizuoti.
Antaniniai, Šafrano pepinas – lietuviams gerai žinomos obelų veislės, kurių vaisius labiausiai vertina Anykščių vyndariai.
„Per „Ažuožerių sodų“ gyvavimo metus nekinta tik vienas dalykas – šalia mūsų visada yra partneris „Anykščių vynas“.
Mes žinome, kad vyno gamintojai visada pageidauja žaliavos – lietuviškų obuolių. Dėl to dalyje sodų, maždaug 50 hektarų obelyne, išaugintas derlius keliauja tiesiai į „Anykščių vyno“ gamyklą.
Antaniniai, Šafrano pepinas – lietuviams gerai žinomos obelų veislės, kurių vaisius labiausiai vertina Anykščių vyndariai.
Paprastai Rytų Lietuvoje užauginti obuoliai yra rūgštesni negu likusioje šalies dalyje, tačiau vyndariai tai įvardija kaip privalumą“, – atskleidžia J.Janišius. Šiemet „Ažuožerių sodai“ bendrovei „Anykščių vynas“ pristatė 2 tūkst. tonų obuolių.
Lietuviškas obuolys – pats vertingiausias
Pats „Ažuožerių sodų“ direktorius J.Janišius taip pat labiausiai vertina lietuviškų veislių obuolių skonį.
„Auksis“, – nedvejodamas atsako jis, paklaustas apie jam skaniausią obuolių rūšį. Nuo medžio nuskintas obuolys – ne visiškai geltonas. Ten, kur labiausiai glostė saulė, obuolio šonas ryškiai paraudęs. Traškus ir sultingas.
Kitą dalį derliaus nuskina rankomis. „Šis darbo proceso dalis nepasikeitė per amžius“, – konstatuoja J.Janišius.
Kad obuoliai būtų nuskinti laiku ir užpildytos saugyklos, sodininkystės ūkis samdo papildomų darbuotojų.
„Šiemet samdėme maždaug 100-120 asmenų. Soduose dirbo žmonės iš Anykščių miesto ir aplinkinių seniūnijų.
Pasiūlėme gerą atlygį, todėl ieškodami talkos neturėjome vargo. Kiekvienas žmogus darbo dienos pabaigoje galėjo pamatyti, kiek kilogramų obuolių priskynė, suskaičiuoti, kiek pinigų uždirbo. Per mėnesį už vaisių skynimą samdytas darbuotojas galėjo gauti iki tūkstančio eurų atlygį“, – atskleidžia bendrovės direktorius.
Nuo žemaūgių obelų nuskinti vaisiai jau guli saugyklose. „Pažangios sandėliavimo technologijos leidžia išlaikyti vaisius nesugedusius iki vėlyvo pavasario ir ilgiau. Pavyzdžiui, ką tik sudėjome apie 1500 tonų obuolių į vakuumines kameras, kur beveik nėra deguonies. Jas atidarysime kitų metų balandį arba gegužę.
Vaisiai keliaus į Lietuvos prekybos centrus, turgus“, – dėsto J.Janišius. Jis tikina ne kartą girdėjęs iš pardavėjų, kad lietuviai labiausiai vertina savo šalyje užaugintus obuolius.
