Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programoje nurodoma, kad žuvininkystės regionai nustatomi priekrantės teritorijose, kurios ribojasi su Baltijos jūra ar Kuršių mariomis ir kurių bendruomenės jau dabar susijusios su žvejybos verslu.
Žuvininkystės regionui priklauso ir savivaldybės, kurios turi natūralių vandens išteklių arba jose išplėtotas akvakultūros sektorius. Taigi, vietos plėtros strategija gali būti įgyvendinama visoje Lietuvoje.
Žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos paramos žuvininkystei skyriaus vedėjas Tomas Keršys sako, kad rengdamos vietos plėtros strategiją, žuvininkystės bendruomenės turėtų atsižvelgti į žuvininkystės 2021–2027 metų programoje prioritetui numatytus tikslus.
Vienas iš konkrečių tikslų – sudaryti sąlygas darniai mėlynajai ekonomikai pakrančių, salų bei sausumos teritorijose, skatinti žvejybos bei akvakultūros bendruomenių tvarų vystymąsi.
Svarbiausia, kad vietos plėtros strategija kuriama „iš apačios“
„Svarbiausia, kad vietos plėtros strategija kuriama „iš apačios“, pirmiausiai atliepiant pačios žuvininkystės vietos bendruomenės poreikius. Priklausomai nuo individualių Žuvininkystės regiono poreikių, VPS ir joje suplanuotos priemonės turi prisidėti prie vieno ar keleto specifinių tikslų: mėlynojo augimo sektoriuose verslą vystyti, pasitelkiant inovacijas, atsinaujinančią energiją, plėtoti tvarias maisto sistemas, atsižvelgti į klimato kaitos problemas, investuoti į saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą“, – sako T. Keršys.
Pakrančių bendruomenės paramos gali tikėtis pačiose įvairiausiose veiklose. Itin skatinamas vietos gyventojų įsidarbinimo galimybių didinimas; parama esamoms arba naujoms mėlynosios
ekonomikos sektorių įmonėms, galinčioms kurti darbo vietas. Siūloma dėmesį skirti ir edukacijoms, populiarinti žvejo profesiją, skatinti ir remti jaunus žmones, besidominčius darbu akvakultūros ar žvejybos sektoriuje.
Pasak T. Keršio, tikimasi sulaukti kokybiškų, novatoriškų VPS, tad galimybių spektras – itin platus. „Pavyzdžiui, žuvininkystės bendruomenė įsivertinusi esamą savo regione situaciją, nusprendžia, kad regione būtina įrengti prieplauką, plėtoti turizmą, kurti verslus ir pan. Tai jie surašo vietos plėtros strategijoje, joje nurodo, kokie pareiškėjai galėtų įgyvendinti vienokius ar kitokius vietos projektus (pvz., asociacija, verslo įmonė, savivaldybė ar pan,) ir kiek tokios priemonės projektams įgyvendinti galėtų būti skirta lėšų. Patvirtinta vietos plėtros strategija tampa vietos bendruomenės įrankiu per vietos projektus įgyvendinti vietos plėtros strategijoje numatytus tikslus.“, – sako pašnekovas.
Tikimasi, kad žuvininkystės vietos veiklos grupės, pasinaudodamos ES skiriama parama ir atsižvelgdamos į konkretaus žuvininkystės regiono iššūkius ir galimybes, galės pasirengti ir įgyvendinti unikalią, priklausomai nuo individualių žuvininkystės regiono poreikių tam žuvininkystės regionui pritaikytą vietos plėtros strategiją.
