Lietuvai pristatyti – skonių įvairovė
Šią duoną Lietuvos stende atriekė ir pirmasis ragavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Netrukus prie lietuviško gardėsio nutyso visa eilė parodos lankytojų, norinčių paskanauti – ragavo mūsų duonos ir su užtepėlėm, ir be jų.
Tai – tradicinė, ruginė duona, kuri vadinama „Ūkininko duona“. Ją kepė keturios kepėjos, o į krosnį „šovė“ ir „traukė“ šešios, mat ji labai didelė ir sunki. Jei „šaunant“ sutrenktų, ji susmegtų.
Radviliškių kaimo, esančio Panevėžio rajone, kepykla parodos svečiams atvežė ir daugiau savo gaminių.
„Siūlome juodos duonytės: pilno grūdo, becukrės ir su kanapių sėklytėmis, bemielės, su lašinukais... Turim ir šakočių gabaliukų, meduolinių namelių ir šimtalapį vaišinti vokiečius“, – pasakojo kepyklos atstovas Vidmantas Kisielius, save galintis vadinti parodos veteranu – tai jo penktas ar jau šeštas kartas joje.
Vyro teigimu, pasigardžiuoti lietuviška juoda duonele užsuka ne tik vokiečiai, bet ir čia atvykstantys savo produktų pristatyti švedai, su kuriais jau yra užmezgęs draugišką ryšį.
„Prie švediškos silkės jiems labai tinka ši duona“, – 15min sakė V.Kisielius.
Dalyvavimas parodoje ne vienerius metus leido atsirinkti, ką verta atsivežti. Štai šviesi duona parodoje nepasiteisina, vokiečiai tokios turi ir patys.
Kaip gi Lietuva be šakočių
Lietuviai savo stende parodos dalyviams ir lankytojams „gyvai“ kepė ir šakočius.
„Atsivežėme tautinio paveldo – šakočių. Visi produktai iš šakočių: šakočių tinginys, šakočių tinginio rutuliukai. Turime ir grybukų. Bandysime taip pritraukti į stendą vokiečius“, – šypsojosi šakočius kepančios individualios įmonės savininkė Laimutė Sadauskienė.
Ne vienerius metus dalyvaujanti parodoje moteris teigė, kad labiausiai paragauti šakočių į stendą vilioja būtent pats procesas – gyvas šakočio kepimas vietoje.
„Kepsime mažiukus šakočius, vienas šakotis – apie kilogramą“, – pasakojo ji. Vėliau šiame stende išties „sukosi“ kepamas šakotis, kuriuo galima buvo pasivaišinti visiems norintiems.
Pirmą kartą savo gaminių vokiečiams atvežė ūkininkė Rita Dirvinienė.
„Turime sūriukų visokiausių – labai skanių: su česnaku, su baziliku, su ciberžole, su paprika. Ir džiovinti, ir rūkyti. Visi yra rankų darbo. Mes patys karves auginame, jų pienas. Viską, ką gaminame, tą ir pasiėmėme“, – 15min pasakojo R.Dirvinienė, parodoje prekiaujanti su Berlyne du dešimtmečius gyvenančia seserimi Ramune.
„Ir pabendrausime su sese, ir paturistausime, ir paprekiausime“, – džiaugėsi Rita.
Pirmą kartą parodoje taip pat dalyvaujanti ūkininkė Daiva Kvedaraitė į vokiečių ir parodos svečių skrandžius belsis šaltalankių produktais. Kadangi neturi didelio asortimento, pasiėmė viską, ką gamina.
„Atsivežėme šaltalankių produktus. Patys auginame, patys verdame. Atvežėme ir čia parodyti, ką turime. Juostelės mūsų populiarios paskanauti, vaišinsime ir šaltalankių gira“, – 15min atskleidė D.Kvedaraitė.
Tiesa, pačia gira prekiaujama nebus – ja pasivaišinti galės tik parodos lankytojai.
„Gira plastiko butelyje, o tai – jau ne šio laikmečio produktas. Stikle sudėtinga ją vežioti“, – pasakojo D.Kvedaraitė.
Šalia – nosį kutena „Šerno pėdos“ briedienos, elnienos gaminių kvapas.
„Atvežėme žvėrienos gaminius: yra elnienos, triušienos, briedienos, stirnienos. Tikriausiai labiausiai netikėtas gaminys – vytintos triušienos dešrelės. Triušio metai – tai atsivežėme“, – 15min pasakojo Laura Viriūnė.
Ūkininkė Diana Rušėnaitė į parodą atsivežė medaus, turintčio Nacionalinės kokybės produkto (NKP) ženklą.
NKP – tai produktai, kurie pasižymi savo natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais.
Jeigu pasirinkote produktą, pažymėtą vienu iš NKP ženklų, galite būti tikri, kad produkto gamybos procesas yra patikrintas sertifikavimo institucijos.
„Netikėčiausia mūsų atsivežta skonio kombinacija – medus su morkomis ir apelsinais. Turime ir medaus su burokėliais. Prie mūsų sustoja besidomintys lietuvišku medumi, lietuviškais skanėstais ir šiaip einantys pro šalį“, – pasakojo D.Rušėnaitė.
Šiųmetė jų naujovė – geriamas medaus šokoladas, kuriuo vaišinami parodos svečiai.
Ekologiškas ir biodinamiškas Genutės Sakalauskienės ūkis vokiečiams, mėgstantiems pusryčiams užsitepti duonos su uogiene, marmeladu, pasiūlė netikėtų skonių.
„Tai yra ūkis, dirbantis ir ekologiškai, ir biodinamiškai – tai seniausia ekologinė žemdirbystė. Taip dirbantys kaip Genutė išgelbėja žemę, ją sutvarko ir joje užauga labai sveiki produktai. Aš atvažiavau jai padėti, nes gerai moku vokiečių kalbą. Genutė gamina ne tik žaliavą, bet visą produktą. Sunku buvo išsirinkti, ką atsivežti, bet buvo nuspręsta, kad imsime uogienes, marmeladus, sirupus, pastiles iš uogų. Vokiečiai iš ryto mėgsta sumuštinius, ant jų būtinai turi būti užteptos uogienytės“, – kalbėjo padėti prekiauti parodoje atvykusi Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ vadovė Rasa Čirienė.
Kokių išskirtinių skonių pasiūlys vokiečiams ir parodos svečiams iš svetur?
„Visi žino šilauoges, o mes atvežėme mėlynių uogienės. Tada erškėtrožės – jos kaip laukinės, bet auga ūkyje ir yra padarytas marmeladas iš jų. Vežame paskanauti obuolių sūrio, kurio vokiečiai visiškai nežino. Noriai ragauja, nes natūralus produktas, iš kurio išgarintos sultys. Pasakoju, kad jį galima išlaikyti iki 20 metų, visi sako oho – kaip medus. Nacionalinis lietuviškas produktas. Dar pastilės iš kriaušių ir bruknių. Bruknės vokiečiams irgi labai keista, spanguoles jie žino, o bruknių ne. Turime dar šeivamedžių sirupo, vokiečiai gerai jį žino, nes tai jų nacionalinis augalas. Vokiečiai patys iš šeivamedžio žiedų gamina šampaną. Turime tyrės iš šaltalankio, kuris yra vitamino C šaltinis“, – 15min vardijo Lietuvos stende besisukanti R. Čirienė.
Jame taip pat prekiauja ir UAB „Medaus namai“, pasiūlę parodos lankytojams paskanauti ekologiško medaus.
Lietuviai lankytojus vilioja ne tik maistu. Galima įsigyti ir išskirtinių papuošalų.
„Žalvaris – ten (rodo į sieną), tai kiek kitokie papuošalai, kad pasižiūrėtų, o čia arčiau – sidabras, gintaras, kaip sakoma, ant duonos užsidirbti, nes vokiečiai žalvario nelabai perka. Jie labiau gintarus, karoliukus, sidabrą perka. Sunku pasakyt, kas bus po dvejų metų pertraukos dėl COVID“, – nesiryžo spėlioti, kiek dėmesio sulauks parodoje, šeštą kartą joje dalyvaujanti tautodailininkė Danutė Tikužienė.
Ji svarstė, kad galimi du scenarijai – arba vokiečiai ir kiti bus pasiilgę parodos, negailės patuštinti kišenes, arba priešingai.
„Kaip kad Lietuvoje jaučiamas mažesnis susidomėjimas, tai ne maisto produktas, nėra butinybės pirkti. Bet aš nepataikauju pirkėjui, išlieku ištikima sau. Privežčiau su blizgučiais, su svarovskiais – daugiau parduočiau, bet to nedarau“, – teigė papuošalų kūrėja.
Kalbėdama su 15min moteris prisipažino nesanti materialistė –džiaugsis, jei atsipirks išlaidos ir pavyks kiek prisidurti prie pensijos, nors ankstesniais metais išties parodoje sekdavosi, kaip ji teigė, labai gerai.
Šalia jos prekiauja įmonė „Evija&partner“, siūlanti kliautis liaudies receptūra.
„Tai yra pagal mūsų senolių tradicijas, pagal liaudies receptą iš eglės sakų ir vaško pagamintas kremas, tepaliukas. Šiaip sakome, kad tai kosmetika, bet tai ir pirma pagalba – ar kažkokia trauma, ar reikia kokio palengvinimo, ar išjudinimo sausai odai, tuomet reikėtų jį teptis. Jei labai nutrina koją, per naktį patepus viskas preina. Sakai – antiseptikas iš gamtos. Gaminame juos jau arti keturiasdešimt metų. Lietuvoje viskas prasidėjo nuo mano senelio ir iš kartos į kartą perduodama“, – 15min pasakojo šeimos įmonės atstovas Mantas Adomaitis.
Kartu prekiaujanti jo mama Milda dar pridėjo, kad pirmoji įmonė, gaminanti tokį tepaliuką, bendradarbiaujant su latviais, buvo įkurta atgavus nepriklausomybę.
„Tuo metu nebuvo nei lipdukų, nei indelių, nei kaip apiforminti... Mes patys pirmieji, kurie pradėjo nuo nieko“, – 15min pasakojo ponia Milda, dalyvanti parodoje nuo 2015 m.
M.Adomaitis paantrino, kad jau turi pastovių klientų parodoje, kurie ateina „nusifotografavę produktą ir prašo vėl to paties“, o per pandemiją, kai paroda dvejus metus nevyko, juos pirkdavo per nuotolį, internetu.
Vieninteliai į parodą alkoholio atvežę lietuviai – MB „Šušvės midus“ atstovai.
Nieko šiemet nėra net su alumi – bet su juo Vokietijoje sunku ir pakonkuruoti. Vokiečiai ir konservatyvūs, savo labiau mėgsta.
„Turime midaus. Šeimos verslas, patys ir bitininkai. Jau šeštą kartą parodoje, tai vis kažką naujo stengiamės pristatyti. Šiemet mūsų naujiena yra erškėtuogių midus. Yra tokių ištikimų parodos lankytojų, kurie midaus nusiperka visiems metams. Štai vis atvyksta vienas vokietis, turintis žirgyną, ne vietinis berlynietis ir nusiperka – sako, kad tuomet turi kuo pavaišinti žirgyno svečius. Šiemet vieninteliai iš lietuvių atvežėme alkoholio, nieko šiemet nėra net su alumi – bet su juo Vokietijoje sunku ir pakonkuruoti. Vokiečiai ir konservatyvūs, savo labiau mėgsta“, – sakė midum prekiaujantis Erikas Augustinavičius.
Vyras teigė, kad midų vokiečiai žino ir jis tikisi, jog prekyba bus gera. Be to, midus, jo manymu, tinka kaip dovana, suvenyras.
„Pilstome ne tik į stiklą, bet ir į keramikinius butelius“, – pažymėjo vyras.
Paklausiausias tarp vokiečių – vadinamas kunigaikščių midus. Jis su visais, kaip teigė E.Augustinavičius, bičių produktais, yra panašiausias į gerai žinomą, archajišką midų.
„Turime ir pienių midaus, kurį garantuoju, kad tik lietuviai tokį gamina, net vokiečiai perklausia, ar čia iš tiesų iš tų kiaulpienių gaminate. Turim ir agurkinio midaus, kuris net Lietuvoje egzotika“, – atskleidė lietuvis.
Kituose stenduose alkoholis liejosi laisvai, ypač jo daug atsivežę skandinavai. Nepašykštėjo jo ir kaimynės Latvija bei Estija.
Estai į parodą atsivežė likerio ir degtinės, o latviai – vyno, tarp jų ir – su čili pipirais, kalvadoso, balzamo, sidro.
Latviai parodos lankytojams taip pat pasiūlė žolelių arbatos, juodos duonos su riešutais, razinomis, medžio drožinių, gintaro gaminių, netradicinių skonių ledų, tarp jų šaltalankių, taip pat medaus gaminių, spanguolių šokolade, žvėrienos, sūrių.
Estijos stende galima rasti žvėrienos, uogienių, šokolado.
Kelis metus dėl pandemijos nevykusi tarptautinė žemės ūkio produktų paroda iki tol vykusi kiekvieną sausį parodų centre „Berliner Messe“ grįžo. Į ją vokiečiai ir kiti svečiai traukia pavalgyti, išgerti ar įsigyti išskirtinių gaminių.
Šiemet sausio 20-29 dienomis parodoje laukiama daugiau kaip 400 tūkst. lankytojų, kurie 128 tūkst. kvadratinių metrų siekiančiame plote galės pamatyti, ragauti, uostyti ir gėrėtis gaminiais iš 72 valstybių, kuriuos pristatys 1400 parodos dalyvių.
Žurnalistės kelionę apmokėjo Žemės ūkio ministerija, tačiau tai įtakos turiniui nedaro.