Nors rudenį ir žiemą miškas ištuštėja, tačiau įvykiai Anykščių rajone rodo,
kad AKM virusas nesnaudžia ir žiemą, todėl besilankantys miške medkirčiai, žvėrių šėrėjai ir poilsiautojai turėtų imtis atsargumo priemonių. „Neseniai Anykščių rajone buvo aptikta AKM apkrėsta kiaulė, o apylinkėse prieš kurį laiką buvo nustatytas užkratas vienam sumedžiotam šernui ir 7 šernų gaišenoms, todėl greičiausiai virusas kiaulėms pateko „padedant“ žmogui. Taigi nors ir šaltasis periodas, ir lankytojų miške mažiau, tačiau grėsmė niekur nedingo“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Pasak jo, geriausia apsauga nuo viruso – biologinės saugos reikalavimų laikymasis. „Grįžę iš miško gyventojai turėtų laikytis higienos ir atsargumo: prieš eidami į kiaulių laikymo vietą pasikeisti avalynę ir drabužius . Jei žinoma, kad miške nustatytas AKM atvejis, o ypač tie gyventojai, kurie rado ar padėjo išvežti ar sunaikinti miške aptiktą šerno gaišeną,, bent porą parų neiti į kiaulių laikymo vietas“, - sako M.Masiulis.
Tokios priemonės taikomos ne veltui: AKM užkratą galima pernešti per rūbus, batus, įvairų inventorių, transportą ir kitus daiktus, todėl reikėtų vengti šių daiktų kontakto su kiaulėmis. Virusas yra labai atsparus aplinkos poveikiui, karščiui ir šalčiui.
Miško lankytojai taip pat turėtų žinoti, kad paliktos maisto atliekos privilioja laukinius žvėris, o AKM virusas gali plisti ir per jas. Net ir nekaltai atrodančios namų ūkio atliekos, tokios kaip maisto likučiai, nesuvalgytos mėsos ar rūkytų gaminių atraižos, gali būti potencialus AKM viruso šaltinis. Todėl naudoti kiaulių šėrimui visas gyvūnines maisto atliekas yra griežtai draudžiama. VMVT nurodo, kad mėsoje, kraujyje ar sirgusių kiaulių vidaus organuose gyvybingas virusas gali išlikti net iki 150 dienų, todėl net patiems nežinant galite tapti viruso platintojais.
Kaip elgtis aptikus šerno gaišeną
Jei miške aptikote šerno gaišeną, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas M.Masiulis griežtai nurodo jos neliesti, o apie aptiktą radinį pranešti atsakingoms institucijoms. Gerai būtų, kad radinio vietą pažymėtumėte, kad vėliau ją galėtų rasti tarnybos specialistai.
„Jei aptikote nugaišusį žvėrį, tuomet privalote pranešti apie tai VMVT teritoriniam skyriui, kurio teritorijoje aptiktas gyvūnas. Galite informuoti apie radinį ir medžiotojų būrelio narius bei VMVT nemokamu telefonu 8-800-40403“, – kur kreiptis, aiškina specialistas
VMVT už pasitvirtinusią informaciją moka išmokas – po 30 eurų už kiekvieną gaišeną. Tarnyba dar kartą primena, kad radus gaišeną, jos liesti nereikia, o reikia tik pranešti apie buvimo vietą. Norint gauti išmoką, reikia užpildyti prašymą, kurį galite rasti paspaudę šią nuorodą, o pinigai pervedami per du mėnesius nuo dokumentų gavimo.
Primename, kad AKM Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 m. sausio 24 d. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiek tiesioginio kontakto, tiek netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, per rūbus, pašarus ar transportą. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas.
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
