Bioekonomika – sąvoka plati ir apimanti daug sričių. O kaip gi Jūs apibūdintumėte bioekonomiką ir jos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje?
Bioekonomika išties nėra atskiras sektorius, tai – daugelio sričių, tokių kaip žemės ūkis, energetika, aplinkosauga ir net medicina, sinergija. Šios sinergijos tikslas – maksimaliai įsisavinti jau dabar naudojamas žaliavas, gamtos resursus (tai kultūriniai augalai, augalinės atliekos ar net tokie neatsinaujinantys resursai kaip nafta) siekiant nepalikti po vykdomos veiklos atliekų – nuo medžiagų, kurios keliauja į sąvartynus, iki anglies dvideginio emisijų. Bioekonomika padeda vystyti žiedines ekonomikos iniciatyvas, kurios daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai ir gerovei, todėl jos svarba šiuolaikiniame pasaulyje yra neginčijama.
Biotechnologijos yra neatsiejama bioekonomikos dalis. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie biotechnologinius sprendimus, kurie šiuo metu yra vystomi, ir kaip jie prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo?
Biotechnologijos atveria plačias galimybes kurti tvarius sprendimus. Pavyzdžiui, kuriamos technologijos, leidžiančios panaudoti atliekas ar nuotekas kaip mitybinę terpę mikroorganizmams (dumbliams, bakterijoms, mielėms), kurie gali „valgydami“ atliekas sintetinti vertingas medžiagas.
Taip pat vystomos bakterinės kultūros, kurios gali skaidyti plastiką – vieną didžiausių šių dienų taršos šaltinių, tokios bakterijos plastiką paprasčiausiai suvalgo. Tai reiškia, kad tai, kas šiandien yra laikoma atliekomis, gali tapti maistu bakterijoms, kurios savo ruožtu gali sintetinti mums reikalingus produktus.
Kokių dar pavyzdžių galėtumėte pateikti, kurie iliustruotų biotechnologijų potencialą įvairiose srityje?
Pavyzdžiui, vienas iš seniausių ir žinomiausių biotechnologijų ir genų modifikavimo technologijų taikymo medicinoje pavyzdžių yra insulino gamyba. Įterpus žmogaus insuliną koduojantį geną į bakterijos genomą, ši bakterija pradeda gaminti insuliną, kuris vėliau yra išgryninamas ir naudojamas kaip vaistas diabetui gydyti. Šiandien biotechnologijos leidžia kurti ne tik vaistus, bet ir vystomos technologijos kurti įvairius medicininius prietaisus, implantus, netgi dirbtinius organus.
Biotechnologijos taip pat atveria plačias galimybes žemės ūkiui. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriamos bakterinės kultūros, galinčios skaidyti įvairias žemės ūkio atliekas, paversdamos jas vertingomis trąšomis. Taip pat vystomos technologijos, leidžiančios panaudoti mikroorganizmus augalų apsaugai, taip mažinant cheminių pesticidų poreikį. Tokios inovacijos ne tik didina derlių, bet ir saugo aplinką.
Lietuvių įmonė „Nando“ ir kitos bendrovės, veikiančios šioje srityje, yra puikus pavyzdys, kaip biotechnologijos gali būti sėkmingai pritaikytos žemės ūkyje. Ši įmonė kuria mikroorganizmų kultūras, kurios padeda augalams geriau įsisavinti maisto medžiagas, didina jų atsparumą ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms. „Nando“ produktai ne tik didina derlių, bet ir mažina cheminių trąšų poreikį, stiprina jų veikimą, taip prisidedant prie tvaraus žemės ūkio vystymo.
Pastaruoju metu daug kalbama apie genų redagavimo technologijas. Kaip šios technologijos gali būti pritaikytos bioekonomikoje, ypač žemės ūkio sektoriuje?
Genų redagavimas atveria milžiniškas galimybes žemės ūkiui. Šios technologijos leidžia mums modifikuoti augalus taip, kad jie būtų atsparesni ligoms, kenkėjams, sausrai. Tai reiškia, kad galime auginti daugiau maisto, naudodami mažiau pesticidų ir vandens. Be to, genų redagavimas gali būti naudojamas suteikiant augalams savybių, leidžiančių jiems gaminti daugiau maistinių medžiagų arba geriau prisitaikyti augti specifinėmis sąlygomis.
Genų redagavimo mechanizmus galima taikyti bakterijoms, grybeliams – visiems mikroorganizmams. Vadinasi, mes galime tuos mikroorganizmus pamodeliuoti taip, kad jie būtų įdarbinti dar efektyviau ir kurtų dar didesnę pridėtinę vertę.
Pavyzdžiui, aktyviau sintetintų biostimuliatorius, paskatintų mūsų augalų augimą. Arba sintetintų medžiagas, kurios taptų efektyvia apsauga nuo augalų ligų. Genų redagavimo technologijos suteikia galimybes modifikuoti bakterijas taip, kad jos galėtų išgyventi labai nepalankiomis klimato sąlygomis, pavyzdžiui, visiškos sausros. Ne tik išgyventų, bet ir dirbtų savo darbą, būtų naudingos, apsaugotų augalus. Taip kad čia peno tolesnei kūrybai yra daug. Prisifantazuoti galima daug, bet dabartinis genų redagavimas iš tikrųjų leidžia mums bakterijas paversti superbakterijomis.
Kaip Jūs manote, kokia yra Lietuvos vieta pasaulinėje bioekonomikos arenoje? Kokios yra mūsų šalies perspektyvos šioje srityje?
Lietuva turi stiprų mokslinį potencialą biotechnologijų srityje. Mūsų mokslininkai yra pripažinti pasaulyje, o jų darbai prisideda prie globalių bioekonomikos iššūkių sprendimo. Biotechnologijų sektorius Lietuvoje sparčiai auga, o mūsų įmonės kuria inovatyvius produktus, kurie yra konkurencingi pasaulinėje rinkoje.
Tikiu, kad Lietuva turi visas galimybes tapti svarbia žaidėja pasaulinėje bioekonomikos scenoje. Viliuosi, kad šio sektoriaus svarbą įsisąmonins ir politinių sprendimų priėmėjai, galiausiai patvirtindami Nacionalinę bioekonomikos strategiją.
