Juolab, kad tą padaryti skatina ir valstybė — pavasarį broliai pasinaudojo 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kurios lėšas skyrė bitininkystės ūkio modernizavimui.
Nuo senelio avilio iki pažangiausio bityno
„Dažniausiai bitininkystė būna perduodama iš kartos į kartą, o mes esame tie bitininkai, kurie pradėjo viską nuo nulio“, — pasakojo pašnekovas.
15min kalbintas V.Jackevičius atskleidė, kad jųdviejų su broliu gyvenime bitininkystė atsirado visai netikėtai. Jis prisiminė, kad prieš 9 metus, būnant 17 metų, pas kaimyną atskridusios bitės ir tapo pirmuoju spiečiumi, kurį jie sugavo ir įkurdino sename senelio avilyje.
„Taip ir užsikrėtėm. Aš manau, — juokavo jis, — kad bitininkystė turėtų būti laikoma liga, nes kai turi vieną avilį, nori antro, trečio ir taip toliau. Taip ir mums buvo. Su dvyniu broliu abu užsikrėtėme ir dabar iš to gyvename.“
Šiandien brolių bitės glaudžiasi jau nebe sename senelio avilyje, o naujuose ir moderniuose aviliuose. Nuo vieno spiečiaus Jackevičių ūkis išsiplėtė iki 225 bičių šeimų, o broliai tapo savo srities profesionalais. Šiais metais „Brolių medus“ buvo pripažintas didžiausiu ir pažangiausiu bitynu Kupiškio rajone.
Iš Kupiškio rajono — į tolimąją Australiją
Paklaustas, kas šiame darbe motyvuoja labiausiai, 15min V.Jackevičius džiaugėsi, kad gali nuolat būti gamtoje ir nereikia sėdėti kur nors biure, tarp popierių. Anot jo, lygiai taip pat gera bendrauti su žmonėmis, kurių, užsiimdamas bitininkyste, sutinka labai dažnai. Jaunosios kartos bitininkus dažnai aplanko žurnalistai, savo patarimais jie mielai dalijasi — tai taip pat smagu.
Ar vertiname gerą medų? Pašnekovas tuo nė neabejoja. Pasak jo, pirkėjų netrūksta, o priešingai — kartais pristinga produkcijos: „Klientų turime ne tik Lietuvoje. Mūsų medus iškeliauja į skirtingas šalis. Stengiamės išnaudoti visus bičių produktus.“
V.Jackevičius pasakojo, kad vos pradėję ūkininkauti broliai sutarė, jog nebus tie bitininkai, kurie stovi turguose, o prekybą vystys internete. Šiandien „Brolių medus“ pasiekia tolimiausius kraštus — užsakymų yra net iš Australijos, Amerikos, Islandijos.
Su bitėmis — į Vokietijos kalnus
Pašnekovas paaiškino, kad svarbiausios gero bitininko savybės — švara, sąžiningumas ir žmogiškumas. Bitininkystė, anot jo, verslas, kuriame labai reikia turėti žinių. V.Jackevičius patirtį sukaupė dvejus metus darbuodamasis bičių ūkyje Vokietijoje.
„Kai padirbau Vokietijoje, supratau, kaip tą bitę reikia pajausti. Dažnai bitininkai daro daug klaidų, dirba dešimt kartų sudėtingiau, negu galėtų“, — pridūrė.
Pernai buvome vieninteliai lietuviai, išvykę su bitėmis į Vokietijos kalnus.
Kalbėdamas apie darbo specifiką pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bitės reaguoja į spalvas, štai kodėl prie avilio nereikėtų eiti apsirengus tamsiais drabužiais. Pasak jo, bitės mato tik 5 spalvas, o juodos tarp jų net nėra.
„Šiandien net bitininko aprangų neturime, nes mūsų bitės labai ramios, jas galime paimti į ranką, glausti prie veido“, — pasakojo V.Jackevičius.
„Pernai buvome vieninteliai lietuviai, išvykę su bitėmis į Vokietijos kalnus. Ten nukeliavome į bakfasto — tokia bičių veislė — apvaisinimo punktą“, — ramių bičių paslaptį paaiškino jis.
KPP parama padėjo modernizuoti ūkį
Bitininkystę plėtojantys broliai pavasarį pasinaudojo 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Pasak V.Jackevičiaus, kreiptis dėl paramos paskatino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio biuro specialistai. Bitininkystės ūkį jiedu įregistravo prieš dokumetų pateikimą.
Pašnekovas pasakojo, kad už gautas lėšas, 40 tūkst. eurų, broliai modernizavo ūkį — įsigijo naują įrangą, avilius. Dėl paramos naudos klausimų nekyla — juk kitu atveju viską būtų tekę įsigyti savo lėšomis, o tai užtruktų žymiai ilgiau.
„Augimas būtų daug lėtesnis, todėl labai gerai, kad padeda iš šono“, — svarstė pašnekovas.
