„Europos Komisija numato didinti tiesiogines išmokas 5 šalims, tarp jų ir Lietuvai. Mes tai vertiname kaip teigiamą žinią, tačiau mūsų tikslas buvo, kad išmokos būtų suvienodintos su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. To kol kas nėra, tačiau to sieksime. Apie tai bus kalbama ir susitikimo su Europos Komisijos pirmininku metu kitą savaitę“, – BNS penktadienį sakė S.Skvernelis.
Jį taip pat neramina Briuselio noras sumažinti investicijas į kaimo vietoves.
„Taip pat mus neramina tai, kad parama žemės ūkiui bendrai mažėja, nes mažėja investicinė parama. Lietuvai ji taip pat mažės“, – teigė premjeras.
Už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas teigia, kad EK siūlo modernizuoti ir supaprastinti žemės ūkio paramą.
„Šiandienos pasiūlymais Komisija vykdo savo įsipareigojimą modernizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką, jais tvirtai įgyvendinamas subsidiarumo principas valstybių narių atžvilgiu, užtikrinamas atsparesnis Europos žemės ūkio sektorius ir išplečiamas politikos mastas aplinkos ir klimato klausimais“, – pranešime spaudai cituojamas P.Hoganas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad realus Europos Sąjungos (ES) Lietuvai skiriamos paramos žemės ūkiui didėjimas pasimatys vėliau, kai prasidės naujasis 2021–2027 metų finansinis laikotarpis.
„Manau, kad tai nėra galutiniai skaičiai, kaip ir praeitame laikotarpyje buvo. Kai tuomet pamatėme pirmuosius skaičius, mūsų išmokos buvo mažesnės, bet mes, trys Baltijos šalys, protestuodamos pasiekėme kitus skaičius. Šiandien yra labai daug prieštaraujančių dalykų, kurie ateina iš Briuselio. Ar tikrai tiek padidės, kas dabar yra rodoma, teoriškai didėjimas yra, bet praktiškai pamatysime, kai bus tas laikotarpis“, – BNS sakė A.Stančikas.
Anot jo, tikėtina, kad ir ateityje senosios ES šalys gaus didesnę paramą, tačiau skirtumas tarp senųjų ir naujųjų bendrijos narių turėtų mažėti.
„Mes kalbame, kad visų šalių ūkininkai būtų remiami vienodai, kad nebūtų iškreipiamos sąlygos. (...) Turi būti pastovios derybos, kad išmokų politika būtų teisinga ir būtų išlaikomos vienodos konkurencinės sąlygos“, – teigė A.Stančikas.
Penktadienį EK paskelbė, jog einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais siūlo skirti 5,141 mlrd. eurų paramą – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nekomentavo EK pasiūlymų ir nurodė kreiptis į atstovę spaudai. Ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič BNS teigė, kad ministras Komisijos sprendimą komentuos po 14 val.
Lietuvos kaimo plėtros programai skirtas lėšas Briuselis siūlo sumažinti 15,3 proc. iki 1,366 mlrd. eurų. Tiesioginių išmokų dalis auga 11,1 proc. iki 3,771 mlrd. eurų.
