Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad ekstremalios padėties reikia. Anot jo, savivaldybės, kuriose šiemet rasti maro židiniai, per mažai rūpinasi padėtimi, o valdžios institucijos nesuvokia, kad maras jau yra pandemija.
„Reikia suvokti, kokio tai masto pavojus,“ – BNS pareiškė jis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas mano, kad dėl ekstremalios situacijos skelbimo į Vyriausybę turi kreiptis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija.
A.Stančikas sako, kad, nerodant tinkamo dėmesio marui, jo pasekmės gali būti neprognozuojamos, pavyzdžiui, pakenks grūdų eksportuotojams.
„Galime prarasti grūdų rinkas, nes teoriškai šį užkratą galima išvežti su grūdais, kurie naudojami pašarų gamybai. Kai kurios valstybės jau pradėjo domėtis. Pas mus jau buvo rekomendacijos dėl termiškai apdorotų grūdų. Ir čia turime didžiulį pavojų – įsivaizduokite, kad šiandien sustoja grūdų eksportas – 4–5 mln. tonų. Nebūtų ūkininkams kur dėti grūdų“, – BNS tvirtino parlamentaras.
Maras trukdo jautienos eksportui į Japoniją
S.Dimaičio teigimu, Lietuva kol kas negali eksportuoti jautienos į Japoniją – japonai reikalauja, kad galvijai nebūtų skerdžiami tose pačiose skerdyklose, kaip ir kiaulės.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas BNS patvirtino: japonai, skirtingai negu amerikiečiai, reikalauja, kad kiaulių ir jaučių ar karvių skerdimas būtų atskirtas. To paties reikalauja ir arabų šalys, bet dėl religijos, o ne dėl kiaulių maro baimės.
„Aišku, tai susiję ir su afrikiniu maru. Ir tas atskyrimas turi būti ne toks, kaip yra pas mus, kai iš ryto skerdžia kiaules, o po pietų – galvijus, o galiausiai viskas sueina į vienas išpjaustymo patalpas. Tokios sąlygos, ir dabar Lietuvos įmonių reikalas jas išpildyti. Pagalvoti, kiek joms ta rinka svarbi, ir kokiu nors būdu atskirti skerdimo procesus. Mes negalime išduoti sertifikatų, pažeisdami japonų suteiktą teisę mums sertifikuoti produktus“, – teigė D.Kliučinskas.
Jis pripažįsta, kad šį reikalavimą bus sudėtinga įgyvendinti: „Taip jau istoriškai buvo, kad įmonės perdirba ir kiaulieną, ir jautieną, ir avieną, ožieną – visų rūšių mėsą.“
D.Kliučinskas mano, kad dėl maro baimės Lietuvai bus sudėtinga eksportuoti kiaulieną į Japoniją. Lietuva jau pateikė japonams informaciją, kokios priemonės taikomos.
Biosaugos taisyklių nepaiso dešimtadalis kiaulių laikytojų
Veterinarijos tarnyba siūlo griežčiau bausti sanitarinių reikalavimų nesilaikančius kiaulių augintojus – norima skirti ne tik pinigines, iki 150 eurų siekiančias baudas, bet ir konfiskuoti bei išpjauti kiaules.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas įsitikinęs, kad, nedidinant baudų už netinkamą kiaulių auginimą ir priežiūrą, nepavyks sumažinti kiaulių maro atvejų, kurių vis daugėja. Anot jo, tarnyba siūlo bausti 150 eurų ir didesnėmis baudomis.
„Mūsų inspektoriai, kai atlieka patikrinimą ir nustato, kad kažkoks kiaulių ūkis nesilaiko biologinės saugos taisyklių, gali pritaikyti įspėjimą, negali taikyti jokios finansinės baudos. Bet tas įspėjimo būdas visiškai neatgrasantis dalykas – nelabai kreipia dėmesį. Todėl siūlome atsisakyti įspėjimo ir nustatyti minimalią 150 eurų. Jeigu pirmą kartą, ji būtų taikoma sumažinta perpus. Taip pat norime, kad mes galėtume pateikti nurodymą kiaulių laikytojui nedelsiant ištaisyti sąlygas (saugaus kiaulių laikymo – BNS) ir po kelių dienų pažiūrime, kaip tas nurodymas įvykdytas. Jeigu netinkamai, savininko sąskaita nugaišinti tas kiaules“, – BNS sakė V.Paulauskas.
Jo manymu, tokios baudos padės spręsti maro problemą, nes tai rodo ir Latvijos patirtis – bauda už biologinės saugos taisyklių nesilaikymą ten siekia daugiau kaip 300 eurų. „Ir ūkiuose dvejus metus neturi jokio (maro – BNS) protrūkio, – teigė jis.
Pasak jo, šiemet buvo patikrinta 7850 kiaulių ūkių ir 924 atvejais – beveik 12 proc. – nustatyti pažeidimai.
Saugos reikalavimus gyventojai turi įsidiegti iš savo lėšų. Kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos, įrengtas dezinfekavimo barjeras prie įėjimo į tvartą, keičiami drabužiai ir apavas, pašaras turi būti naudojamas tik termiškai apdorotas, negalima šerti virtuvės atliekomis, leisti į kiaulių laikymo vietas eiti pašaliniams asmenims.
Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, kad iš Kaimo rėmimo programos būtų galima skirti gyventojams lėšų įsigyti dezinfekavimo ar kitų apsaugos priemonių.
Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas S.Dimaitis sako, kad premjeras ir žemės ūkio ministras turėtų dažniau kalbėtis su Europos Komisijos pareigūnais ir aktyviau prašyti Europos Sąjungos skirti lėšų apsirūpinti biosaugos priemonėmis.
Siūloma didinti patelių sumedžiojimą
Praėjusią savaitę posėdžiavę įvairių valstybinių institucijų atstovai įpareigojo Aplinkos ministeriją per porą savaičių parengti planą, kaip mažinti šernų populiaciją ir užtikrinti, kad būtų sumedžiojama daugiau šernių.
„Šernų sumedžiojimas turi būti tokiomis proporcijomis – 50 proc. patinų ir 50 proc. patelių. Dabar sumedžiojama 70 proc. patinų, o tik iki 30 proc. ar net dar mažiau patelių“, – BNS sakė V.Paulauskas.
Paprastai vyresnius šernus galima medžioti pavasarį ir rudenį ar žiemą.
Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas remia VMVT siūlymus dėl patelių naikinimo, tačiau skeptiškai vertina planus dėl baudų. „Su baudimu maro nesustabdysime“, – sakė A.Stančikas.
Jis piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro tramdymo: „Niekas jų neprivers daugiau medžioti. Galima tuos įstatymus sudėlioti, bet ar tai išspręs.“
Vis tik A.Stančikas mano, kad žemės ūkio ir aplinkos ministrai turi įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų, o „jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas“. Viena iš jų, anot parlamentaro – būrelio teritorijos ribojimas.
Šernų kiekis Lietuvoje nežinomas
S.Dimaitis piktinasi, kad Lietuva neskaičiuoja šernų, nors, pasak jo, tai galima padaryti.
„Šernų elgsenos stebėsenos nėra. Niekas jos netyrė, o turėjo būti seniai ištirta. Labai paprasta – užčipavai paršiuką ir po metų, kai jis – saugęs patinas, stebi, kiek ir kur jis nukeliauja. 10–15 šernų iš vieno regiono pažymėti“ , – teigė S.Dimaitis.
A.Stančikas sako, kad skelbiami duomenys apie kritusius šernus yra netikslūs, nes nėra aišku, kiek jų dar nesurandama.
S.Dimaitis atkreipia dėmesį, kad užkratą per sieną gali pergabenti ne tik šernai, bet ir žmonės.
„Ar žino pasieniečiai, kaip elgtis – kaip važiavo iš Baltarusijos dešros į Lietuvą, taip ir važiuoja. Kas nors jas krausto, tikrina? Ar sumuštinius? Kaip atsirado maras Čekijos viduryje? Greičiausiai išlėkė iš furos koks sumuštinis ir šerniukas pasimėgavo juo, o tas sumuštinis buvo iš nedamuštos kiaulės“, – teigė jis.
S.Dimaitis siūlo griežčiau kontroliuoti maro zonoje – rajonuose, kur rasta užsikrėtusių maru šernų, esančius vadinamuosius profesionalios medžioklės plotus.
Dilema dėl kiaulių naikinimo
Pasak V.Paulausko, gaišenų laidojimas žemėje yra saugus jų naikinimo būdas. O S.Dimaitis sako, kad užsikrėtusius šernus ir kiaules naikina neapmokyti žmonės.
„Jie (medžiotojai – BNS) tą šerną net neturi su kuo iš miško ištempti. Kai jiems pasireiškia liga, kyla jų kūno temperatūra, tada jie lenda į kemsynus, į purvą, pelkes, kitą vandenį ir ten galus atiduoda. Jie ir lieka ten. Arba, pavyzdžiui, tempia, nuo kailio užkratas visą kelią paliekamas, gal jis patenka ant drabužių, jie su tais drabužiais sėda į automobilius, važiuoja į miestus, vežasi užkratą. Ar tai normalu? O Jonavoje? Vairuotojai, vežę naikinti kiaules, su džinsais, marškinėliais, su tais pačiais drabužiais grįš namo. (...) Žmogus tampa užkrato, kuris jam nepavojingas, platintoju“, – piktinosi S.Dimaitis.
Anot jo, deginti gaišeną būtų saugiau. A.Stančikas siūlo prisiminti mobiliąsias deginimo krosnis.
„Išeis tas dūmas kažkoks, bet tikrai klimato kaitos nepakeis, bet situaciją gal šiek tiek pagerins“, – BNS sakė A.Stančikas.
Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje jau nustatytas 530 vietų, rasti ar sumedžioti 952 užsikrėtę šernai. Be to, fiksuoti 25 kiaulių maro atvejai.
„Mano nuomone daug, nes 2016 metais iš viso turėjome 16 atvejų, o 2015 metais – 13“, – BNS teigė V.Paulauskas.
Pasak jo, šiemet maras nustatytas 2 komerciniuose ūkiuose. Iš viso sunaikinta beveik 24 tūkst. kiaulių – liepos viduryje vienoje iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermų nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių, Šalčininkų rajono Slabados ūkininkės ūkyje – 150 kiaulių, likusios – pas pavienius gyventojus.
„Grėsmės tokios – šiemet dar turėsime keletą tų maro atvejų tarp naminių kiaulių. Plitimas tarp šernų, ypač Panevėžio rajone, turėtų išlikti tokiame pačiame lygyje ar net didės. Pamažu, po 1–2 kilometrus, maras judės į naujus miškus, pavojus yra į šiaurę, nes gali patekti iš Latvijos. Gali paveikti Pakruojį, Joniškį artimiausiu metu. Gal jau šiais metais, gal ir kitais“, – BNS teigė V.Paulauskas.
Žemės ūkio ministerija ketina trejus metus kasmet numatyti po 30 tūkst. eurų moksliniams tyrimams – turėtų būti nagrinėjamas viruso plitimas laukinėje faunoje ir naminiuose ūkiuose.
