Vienoje žemės ūkio bendrovėje, esančioje netoli Kauno, užauginti buliuko kilogramui reikia 1,85 eurų, o perdirbėjai moka 0,35 centais mažiau. Kituose ūkiuose galvijų auginimo išlaidos dar didesnės, kritus supirkimo kainoms, Lietuvoje juos parduoti nuostolinga.
„Užaugintus bulius parduodam Lenkijos rinkai, kadangi Lietuvos perdirbėjai moka apie 10 centų mažiau. Tie savininkai, kurie turi darbą mieste ir savo ūkelyje užsiaugina kelis mėsinius galvijus nemokėdami mokesčių, tai jiems prisidurti prie atlyginimo apsimoka, mūsų atveju esamos kainos neleidžia mums planuot ir galvot pozityviai“, – sakė vienos Kauno rajone esančios žemės ūkio bendrovės direktorius.
Pieninių veislių buliukų mėsa neprilygsta mėsinių veislių galvijams, bet yra geresnės kokybės nei karvių. Prekyboje – daugiausiai parduodama būtent karvių mėsa, kurią superka itin pigiai.
Lietuvos gyventojai jautienos valgo itin mažai, vienam gyventojui per metus tenka penki kilogramai, kai prancūzai, anglai suvartoja keturis penkis kartus daugiau.
O daugiau nei 100 tūkst. veršelių kasmet iškeliauja į Lenkiją, kitas Europos šalis, kur toliau auginami.
„Didžiulė problema, kad mes didelius jų kiekius išgabename į kitas šalis, užuot auginę ir sukūrę pridėtinę vertę čia, Lietuvoje. Nėra kur dėti buliukų, o parduotuvėse perkame senų karvių mėsą“, – sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, supirkimo kainos, palyginti su pernai sausiu, krito iki 5 proc., o parduotuvėse jautiena, pagal rūšį, per tą laiką pabrango iki 12 proc. Mėsos perdirbėjai teigia neišgalintys mokėti daugiau, nes prieš porą metų prarasta Rusijos rinka, o naujos rinkos neatvertos.
„Daug žemdirbių parduoda galvijus perpardavinėtojams, tai ir kainos ne per geriausios. Mes siūlom žemdirbiams kalbėtis tiesiai su įmonėmis, ypač kol mes neturime alternatyvių rinkų. Matom didelę Kinijos rinką, žinom, atsidarys Japonija, bet Japonijos specifinė rinka. Tai Kinija ir Japonija būtų geriausias variantas. Eksportuojam 20–30 proc. Norim išvežti daugiau, nes Lietuvoje konkuruoti su aukštu PVM sunku“, – teigė Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Egidijus Mackevičius.
Lietuvos gyventojai jautienos valgo itin mažai, vienam gyventojui per metus tenka penki kilogramai, kai prancūzai, anglai suvartoja keturis penkis kartus daugiau.
Pasak perdirbėjų, jei šalyje jautienos vartojimas nors pasiektų prieškrizinį lygį – šešis kilogramus žmogui, būtų galima supirkti daugiau galvijų ir kiek daugiau mokėti žemdirbiams.
