52 Seimo nariai balsavo už, kad būtų daroma pertrauka ir pataisos Seimui būtų pateikiamos ketvirtadienį po pietų.
Iš pradžių pataisų svarstymas buvo numatytas po pietų. Tačiau Seimas, tvirtindamas plenarinio posėdžio darbotvarkę, vieno balso persvara nutarė, kad pataisų pristatymas bus ryte. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė paprašė pataisų pristatymą atidėti po pietų.
L.Balsio siūlomos naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15 proc. miškų, esančių genetiniuose, geologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, dalyje rezervatų, apsaugos zonose. Ten plynųjų kirtimų biržės plotą siūloma sumažinti iki 3 ha.
Taip pat siūloma iki 5 ha sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o jų plotuose saugomose teritorijose norima visai uždrausti miško kirtimus, veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai intensyviai ūkininkaujama.
Dabar apsauginiuose miškuose, išskyrus nacionalinius parkus, leidžiama kirsti pagrindinius plynus miškus, kurių biržės siekia iki 5 ha, o ūkiniuose miškuose – iki 8 ha. Pastaruosiuose draudžiami plynieji kirtimai tik nacionaliniuose parkuose.
Šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė valstybinių miškų kirtimų normos 2019–2023 metams padidinimą ir paprašė Valstybinių miškų urėdijos pateikti komitetui priemonių planą dėl medienos eksporto ribojimo ir vietinės pramonės vystymo galimybių perdirbant žaliavinę medieną Lietuvoje.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. Pasak jo, ten šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta.
Premjeras Saulius Skvernelis šį pirmadienį su aplinkos ministru sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.
