Šiuo metu vidutinis pasėlių derlius Afrikos šalyse vis dar yra per pusę mažesnis už pasaulio vidurkį.
Tačiau net ir esant geresniam priėjimui prie trąšų ir drėkinimo sistemos, ūkininkų produktyvumą dažnai riboja mažas turimos žemės kiekis.
Turėdama daugiau negu pusę viso pasaulio nenaudojamos ariamos žemės, Afrika kasmet išleidžia apie 40 mlrd. dolerių maisto atsivežimui iš kitų žemynų šalių.
„Politikų ryžtas spartinti žemės ūkio plėtrą auga, tačiau ne tokiu greičiu, kaip reikia“, – tikina Bonos universiteto žemės ūkio ekonomistas Joachimas vos Braunas.
Jis teigė, kad Afrikos šalims būtina didinti žemės ūkio mechanizaciją, skirti daugiau lėšų infrastruktūrai bei pagerinti ūkininkų prieigą prie finansavimo ir mokymosi projektų.
Tačiau net ir esant geresniam priėjimui prie trąšų ir įrengus drėkinimo sistemas, ūkininkų produktyvumui koją pakišti gali mažas valdomos žemės kiekis.
Investicijų banko „Barclays Africa“ atstovas Ernstas Janovskys pridūrė, jog daugelyje juodojo žemyno šalių galiojantis apribojimas užsieniečiams įsigyti tiek žemės, kiek jie nori, taip pat yra stabdys kelyje į didesnį produktyvumą.
„Nors Afrika ir turi didelį potencialą žemės ūkiui, ir čia galima uždirbti daugybę pinigų, tačiau negali jaustis saugus čia investavęs. Taip pat yra sudėtinga sudaryti reikiamas ilgalaikės žemės nuomos sutartis, nes kai kurie žemdirbystės projektai tam, kad atsipirktų, turi trukti ne mažiau dešimt metų“, – aiškino E.Janovskys.
Ekspertai Afrikos šalims taip pat siūlo pasimokyti iš Brazilijos, kuri sugebėjo tapti žemės ūkio supervalstybe laiku priėmusi teisingus sprendimus dėl produktyvumo padidinimo.
Prie to smarkiai prisidėjo ūkinę laisvę sustiprinusios reformos, leidusios klestėti privačiam sektoriui.
Daugiamete daugybės Afrikos šalių problema yra ir vandens klausimas – kai kada jo žemyne yra per daug, o kartais labai trūksta. Štai praėjusiais metais dešimtys tūkstančių dirbamos žemės Malavyje, Mozambike, Madagaskare, Zimbabvėje ir Zambijoje buvo užpilta potvynių vandens.
Dabar šią Afrikos dalį kankina itin smarki sausra, dėl kurios milijonai žmonių jau šiais metais rizikuoja atsidurti ties bado riba.
