Joniškio rajono Reibinių žemės ūkio bendrovė tik pirmadienį pradėjo kulti. Visi aštuoni kombainai išvažiavo į rapsų laukus. Agronomė Marija Sukurytė nuveža į plotus, kur dirba du naujausi vokiški kombainai.
Žali galiūnai ryja prinokusius rapsus ir pildo savo konteinerį. Kombaine telpa apie penkias tonas rapsų. Kai konteineris prisipildo, pradeda mirgėti signalinės lempos. Skubiai privažiuoja sunkvežimis, o kombainas virš jo ištiesia savo piltuvą. Kelios minutės ir visas turinys jau priekaboje. Kombainas kulia toliau.
Labiausiai bijo škvalo
Agronomė M.Sukurytė teigia, kad Reibinių bendrovė turi apie 2 000 hektarų žemės. Daugiausia specializuojamasi rapsų ir javų auginime. Joniškio rajonas apskritai pirmauja Lietuvoje šioje srityje. Retai kur čia rasi neapsėtą plotą. Tiesa, pavasarį po šalnų nemažai laukų teko iš naujo atsėti. Derlius šiemet atrodo bus geras, jei tik stichija nepridarys eibių.
Subrendusios kviečių varpos lengvai išbyra, jei tik jas vėjas smarkiau supurto.
Labiausiai žemdirbiai bijo škvalo, kurį sinoptikai vis prognozuoja. Stiprus škvalas ne tik išguldo javus, bet ir nuskabo arba iškulia javų varpas.
Subrendusios kviečių varpos lengvai išbyra, jei tik jas vėjas smarkiau supurto. Suguldyti javai – taip pat yra pavojus. Jei užlyja, tokiose varpose grūdai iškart pradeda dygti ir betinka tik pašarams.
Anot agronomės, dabar Reibiniuose niekas neskaičiuoja darbo valandų – visi pluša, kiek tik pajėgia. Kiekviena minutė svarbi. Drėgnesnis rapsas keliauja tiesiai į džiovyklą. Sausas – į aruodus. Vėliau laboratorija ištirs derliaus kokybę.
M.Sukurytė prisipažįsta, kad dažnai vėlų vakarą ir ankstų rytą tenka pamatyti nuostabių gamtos vaizdų, todėl darbiniame visureigyje dažnai vežiojasi fotoaparatą. Dieną gerų vaizdų taip pat netrūksta – kombainus nuolat lydi gandrų jaunikliai.
Kombaino kabinoje – lyg ofise
Kombainininkas Mindaugas Šatas pakviečia į erdvią naujo kombaino kabiną. Stiklinės durys užsiveria sandariai. Viduje veikia kondicionierius, švaru ir šviesu.
Keletas mygtukų paspaudimų – kombainas nuleidžia surinktuvą iki reikiamo aukščio, jungiamas antras bėgis.
Keletas mygtukų paspaudimų – kombainas nuleidžia surinktuvą iki reikiamo aukščio, jungiamas antra pavara. Kombainas švelniai juda ir tiesiog ryja rapsus. M.Šatas teigia, kad tai pirmoji šio kombaino darbo diena. Neseniai jį pats parvairavo iš Biržų.
„Surinktuvas velkamas iš paskos. Riedi 30 kilometrų per valandą greičiu. Penkios valandos ir namie. Dirbu kombainininku jau penkerius metus. Yra tokių vyrų, kurie jais dirba visą gyvenimą – pradėjo nuo tokių, kurie net kabinos neturėjo“, – pasakoja M.Šatas.
Kiek laiko jis šiandien dirbs? „Kas žino. Kol pradės rasa dėtis. To niekaip nenuspėsi. Gal vidurnaktį teks sustoti, o gal ir antrą valandą ryto. O gal užeis smarkus lietus ir teks sustoti ilgam.“
Derlius – neblogas, kainos – nenuspėjamos
Šiaulių rajono vicemeras Antanas Bezaras taip pat yra ir ūkininkas. Jis prižiūri 300 hektarų žemės. Jis taip pat yra ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas.
A.Bezaras atverčia telefone žinutę – tokių šiuo metu jam prisiunčia daug javų ir kitų kultūrų supirkėjai. Žinutėje surašytos tik kainos. Nori – parduok grūdus. Tačiau supirkėjų kainos skiriasi vos dešimčia litų.
Kvietrugiai – 400, miežiai – 440, kviečiai – 570. pupos – 700, žirniai – 670, rapsas – 1050 litų už toną.
Kvietrugiai – 400, miežiai – 440, kviečiai – 570. pupos – 700, žirniai – 670, rapsas – 1 050 litų už toną. Ekstra klasės kviečius pirkdavo ir už 800 litų.
Pašnekovas nesiskundžia mažomis kainomis, nes ir su tokiomis galima puikiai išsiversti.
Supirkėjai siūlo puikias sąlygas – galima priduoti savo produkciją, tačiau jos dar neparduoti – laukti palankesnių kainų.
Tačiau kartais laukti iki pavasario gali būti rizikinga. Jau yra taip buvę, kad pavasarį grūdų kainos buvo mažesnės nei tiesiai nuo kombaino.
Jo nuomone, nuo sumažėjusių kainų nukenčia tie, kurie nepamatuoja savo finansinių galimybių – prisiperka už paskolas moderniausių kombainų: „Ūkininkus į bėdą įstumia ne mažos, o didelės supirkimo kainos. Po didelio pelno nemažai ūkininkų skuba apsikrauti paskolomis. Kitąmet stichija derlių sunaikina. Tuomet belieka tik skųstis, nes nebėra už ką atsiskaityti bankui.“
A.Bezaras teigia, kad derlių dar galima apytiksliai atspėti. Javai iš tiesų šiemet gerai užderėjo. Sunkiausia nuspėti tolimesnes supirkimo kainas: „Yra ūkininkų, kurie sėmingai parduoda grūdus net ir Afrikai. Todėl taip nebus, kad neparduotume savo užauginto derliaus. Klausimas tik – už kiek? Labiausiai supirkimo kainą veikia Rusijos ir JAV ūkiai. Jeigu jie labai sumažina kainas, jos smarkiai krenta ir pas mus.“
