Kaip teigia Varėnos rajone, Dargužiuose sūrius gaminantys ūkininkai, išgyventi galima ir iš smulkaus ūkio, jei pats augini, gamini ir parduodi. Pasak ūkininkų Rasos ir Vlado Kavaliauskų, jų šeimos verslas – gyvenimo būdas. Ūkis už pievas gauna išmokų, taip pat paramos gauta ožkų melžimo įrangai įsigyti.
Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, Lietuvoje – per 30 tūkst. smulkiųjų ūkių, turinčių iki 10-ies hektarų žemės. Daugelio jų savininkai – jauni žmonės.
„Didelė dalis mažų ūkių – darbdaviai: jie kuria darbo vietas, jie itin svarbūs moterų užimtumui, gerina demografinį lyčių santykį kaime. Analizavau labai smulkius – iki 10 ha ūkius. Dar vienas pastebėjimas: mažieji ūkiai žemės hektarui sukuria daugiau produkcijos nei didesnieji“, – komentuoja Agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.
Mokslininkė pastebi dar vieną privalumą – skaičiuojant tam pačiam plotui, jie laiko daugiau gyvulių nei stambieji ūkiai. Šie daugiausia augina grūdus.
Iki šiol ES paramos smulkieji ūkiai gavo palyginti mažai, daugiausia ją naudojo aplinkosaugos priemonėms.
„Dėl realių finansinių problemų mažiems ūkiams sunku buvo pasinaudoti parama. Bankai nedavė kreditų, nes smulkūs ūkiai negalėjo parodyti savo finansinių srautų, neturėjo galimybių vesti buhalterinę apskaitą. Visa parama pasinaudojo didieji ūkiai ir žemės ūkio bendrovės“, – tikina Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.
Pasak žemės ūkio ministro, nuo kitų metų smulkiesiems ūkiams bus supaprastinti reikalavimai gauti vadinamąją kompleksinę paramą.
Naujose ES šalyse smulkiais laikomi 10–20 imties ha ūkiai. Senbuvėse (Olandijoje, Belgijoje, Danijoje), kur žemė brangi, toks ūkis būtų laikomas vidutiniu.
Mažų ūkių savininkai teigia, kad sunkiausia – parduoti savo išaugintus produktus. Todėl, anot Šeimos ūkininkų sąjungos vadovo, reikia jungtis, esą mūsų šalyje į kooperatyvus susijungę vos 6 proc., o Vokietijoje – dešimteriopai daugiau ūkių.
