„Gavome atsakymą dėl mistinių kai kurių žemės ūkio atstovų kalbų, kad ministerija kažko nepadarė, kad galėjo pasinaudoti galimybe ir daugiametes pievas palikti sėjomainoje, kas leistų joms likti ariamoje žemėje. Mes metų pradžioje susiderinom klausimus, į visus gavom neigiamus atsakymus“, – BNS sakė viceministras Egidijus Giedraitis.
Tokia tvarka galioja pievoms, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo anksčiau sėjomainos dalis, ar ne.
Ministerija EK paaiškinimo paprašė po sausį vykusių žemdirbių protestų – praėjusi pirmadienį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laikinai sustabdė sprendimus dėl jų atkūrimo. Žemdirbiai teigė, kad daugiamečių pievų įregistruota per daug – naudojant pievas sėjomainai jų nebuvo galima deklaruoti kaip kultūrinių pievų.
Anot ministerijos, EK pažymėjo, kad valstybė narė negali vienašališkai nuspręsti, jog minimalus laikas, per kurį pieva nenaudojama sėjomainai, kol ji virsta daugiamete, galėtų būti ilgesnis nei penkeri metai.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas trečiadienį BNS aiškino, kad problema dėl daugiamečių pievų atkūrimo kilo 2014 metais, kai penktus metus deklaruojamos pievos galėjo būti registruojamos tik kaip daugiametės, nepaisant to, kad jos galėjo būti sėjomainos dalis: „Tos pievos daugiametės išaugo kultūrinių pievų sąskaita – šitų sumažėjo, o šitų išaugo dėl biurokratinės klaidos“.
EK narys Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę pabrėžė, kad sisteminę klaidą buvo galima matyti jau anksčiau – nuo 2015 iki 2018 metų daugiamečių pievų plotas šoktelėjo nuo 500 tūkst. ha iki 750 tūkst. ha.
