Kita priemonė – laivų, Farerų Saloms kontroliuojant žvejojančių atlantinių silkių arba atlantinių skumbrių išteklius, galimybių naudotis Sąjungos uostais ribojimas. Tai reiškia, kad kai kuriems Farerų Salų laivams nebus leidžiama įplaukti į ES uostus, išskyrus ekstremalias situacijas.Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Tokių priemonių visada imamasi tik kraštutiniu atveju. Farerų Salos galėjo atsisakyti netausios žvejybos, tačiau nusprendė to nedaryti. Dabar visi gali įsitikinti, jog ES yra pasiryžusi pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad išsaugotų ilgalaikį išteklių tvarumą.“
Iki 2013 m. prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių išteklius drauge valdė Norvegija, Rusija, Islandija, Farerų Salos ir Europos Sąjunga – priėmusios ilgalaikio valdymo planą ir iš anksto nustačiusios, kokią bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) dalį kuri iš jų gali sužvejoti. Tačiau 2013 m. Farerų Salos vienašališkai nutarė šio susitarimo nebesilaikyti ir nustatė autonominę kvotą, daugiau kaip tris kartus didesnę už joms skirtą BLSK dalį, dėl kurios buvo susitarta anksčiau.
Nepaisant visų Europos Komisijos pastangų susitarti dėl išeities ir ne kartą pateiktų perspėjimų, kad gali būti imtasi priemonių, Farerų Salos atsisakė nustoti netausiai žvejoti išteklius. Išnaudojusi visas kitas priemones Europos Komisija nusprendė pasinaudoti atitinkama prekybos priemone jai suteiktais įgaliojimais, kad paskatintų Farerų Salas padėti išsaugoti išteklius. Šioms priemonėms 2013 m. liepos 31 d. per Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto susitikimą aiškiai pritarė valstybės narės.
Nors vyksta panašus konfliktas su Islandija dėl šiaurės rytų Atlanto skumbrių išteklių valdymo, Europos Komisija dar nepriėmė jam spręsti skirtų priemonių. Tačiau ji jau imasi pirmųjų veiksmų, kad prekybos priemonė būtų panaudota ir šiuo atveju.
