Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Ekologine gyvulininkyste besiverčianti Vaitelių šeima: kaime gyventi geriau!

Kėdainių rajone, Pernaravoje, ekologine gyvulininkyste besiverčianti Vaitelių šeima niekuo nesiskundžia. Net sulaukęs garbių svečių – Europos Sąjungos žemės reikalų ministrų, Europos komisaro žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rumuno Dacianso Cioloşo – ūkininkas Feliksas Vaitelis nepanoro dalintis rūpesčiais. „Gyvename labai gerai. Svarbiausia, kad sveikata būtų gera ir anūkai gerai augtų“, – teigė ūkininkas, o nuo jo veido nedingo šypsena.
Vaitelių ūkyje
Vaitelių ūkyje / Aurimo Šrubėno nuotr.

Vaitelių ekologiniame ūkyje auginami galvijai – karvės ir prabangūs limuzinų veislės galvijai. Taip pat laisvėje auginamos kiaulės. Vaiteliai patys užsiaugina pašarų, daržovių.

„Mūsų ūkis atitinka uždaro ciklo ūkio apibūdinimą. Iš šalies labai mažai ką perkame, tik gyvuliams papildus mineralinius, kad jie būtų sveiki, ir augalų sėklų dalį. Daugiau viską darome čia, vietoje, ką žemė pakelia“, – teigė F.Vaitelis.

Vyras pripažino, kad ūkininkauti kur kas lengviau, kai ūkiui skiriama ES fondų parama. Pirmiausia, parama leidžia smarkiai nedidinti produkcijos kainų.

„Be paramos gyventume „ant nulio“, nes nėra Lietuvoje tiek mokių žmonių, kurie galėtų įpirkti ekologiškus produktus“, – pripažino ūkininkas.

Be to, jis priduria, kad be ES paramos kaimui, jos sūnūs greičiausiai būtų Anglijoje, o ne dirbtų kartu su juo.

Didžioji dalis – eksportui

F.Vaitelis pripažįsta, kad ir dabar didžiąją dalį produkcijos eksportuoja, nes Lietuvoje neatsiranda pirkėjų. „Augalininkystės produkciją eksportuojame į Vakarų šalis, nes jie patys neužsiaugina pašarų, o galvijus daugiausia parduodame kaip įprastinę produkciją Italijoje“, – pasakojo F.Vaitelis.

Jis sutinka, kad parduodamas mėsą su etikete „ekologiška“ galbūt uždirbtų daugiau, tačiau tai kol kas neįmanoma, nes Lietuvos skerdyklos neturi specialių linijų ekologiškiems gaminiams.

Jeigu žmogus išgyveni, tai kam daugiau reikia? – klausia Feliksas Vaitelis.

Be to, brangiau savo produkcijos ūkis neparduoda ir todėl, kad gauna ES išmokas.

„Mes neprašome didesnės kainos, nes mes gauname kompensacinę išmoką. Mums padengia tuos kaštus, taigi nemanome, kad mums turi mokėti brangiau. Jeigu žmogus išgyveni, tai kam daugiau reikia?“ – svarstė ekologinio ūkio savininkas.

F.Vaitelis džiaugiasi, ka bent dalis jautienos lieka Lietuvoje: ją savo darbuotojams teikia „Malsenos“ valgykla, o klientams – Kauno restoranas „Medžiotojų užeiga“.

Pasak jo, ekologinių ūkių daugiau atsirasti gali tik tuomet, kai daugiau žmonių domėsis, ką valgo, norės gyventi sveikiau.

„Turiu svajonę, kad kada nors tiesiogiai iš ūkio žmonės galės įsigyti mėsos, bet kol kas nespėtume visko, nėra ir pirkėjų. Pigių dešrelių yra, nes yra, kas taupo ir jas nori valgyti, kad liktų pinigų pramogoms daugiau“, – apgailestauja F.Vaitelis.

Kaimas gyvas

Ūkininkas teigė, kad darbuotojų ūkyje, be šeimos narių, yra aštuoni. Visi jie jauni – maždaug trisdešimtmečiai.

„Jei moki sąžiningą algą laiku, tai yra tų darbuotojų kaime. Turi mokėti bent tris minumumus, tada žmogui užtenka. Stengiamės sąžiningai mokėti. Kai pats uždirbi, juk ir kitam negaila. Turi pasidalinti“, – sakė F.Vaitelis.

Agituoju visus, kad užuot lindę į miestus, puikiai įsikurtų kaime. Čia gyvendamas aš jaučiuosi turtingesnis. Ne tik pinigų, bet erdvės, laisvės, laiko turiu daugiau, – kalbėjo jaunas ūkininkas.

Ūkininkas itin džiaugiasi, kad kaime gyvenimą sukūrė ir anūkus augina jo sūnūs Mantas ir Donatas.

Pats 28 m. M.Vaitelis teigė, kad nuspręsti gyventi kaime ir ūkininkauti, nebuvo sunku. Jaunas vyras gailisi tik to, kad į ūkininkystę nepasuko anksčiau ir laukė, kol pabaigsiąs mokslus.

„Visada galvojome, kad niekur iš čia nepabėgsime. Tos pramogos, žinote, kokias susikursi, tokias turėsi. Niekas mums netrukdo nei nuvažiuoti į miestą, nei – prie jūros ar į kelionę. Tačiau kokia gamta čia! Kokios erdvės! Agituoju visus, kad užuot lindę į miestus, puikiai įsikurtų kaime. Čia gyvendamas aš jaučiuosi turtingesnis. Ne tik pinigų, bet erdvės, laisvės, laiko turiu daugiau“, – kalbėjo jaunas ūkininkas.

M.Vaitelis pažymi, kad svarbiausia – bendras darbas kartu su savo šeima.

„Čia kaip mažas kooperatyvas. Mes kiekvienas susiskirstę darbais. Brolis atsakingas už šienapjūtę, tėvas už žemės darbus, o aš – už javapjūtę“, – pasakojo vyras.

Svečiai įpareigojo

Vaitelių šeimai pirmadienis buvo sunki diena. Nuo ryto į jų ūkį traukė seno jų pažįstamo Lietuvos žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos sukviesti antradienį prasidėsiančio neformalaus ES žemės ūkio ministrų susitikimo dalyviai, užsienio ir Lietuvos žurnalistai.

„Gal ir per daug čia mums tos garbės“, – kuklinosi F.Vaitelis.

Jis pripažino, kad V.Jukna į jo ūkį užsienio svečius sukvietė dėl senos pažinties. „Pažįstu ir ministrą, ir jo tėvuką. Prieš penkiolika metų tėvukas autobusu suglaustais pečiais su manim važiavo, padėjo atsirinkti limuzinų veislės galvijus, o paskui ministras juos čia vertindavo. Tikrai nuo seniai pažįstame ir labai džiaugiamės“, – pasakojo F.Vaitelis.

Svečius ūkininkas linksmino pakvietęs kaimo kapelą, kuri ministrus net išjudino šokiui. Vaišėms Vaiteliai patiekė ūkyje užaugintos ir namuose vytintos jautienos bei kiaulienos, namuose kepto šakočio.

Lietuvoje viešintys ES ministrai pirmadienį, be Vaitelių ūkio, dar aplankė Kėdainių konservų fabriką ir „Stumbro“ gamyklą Kaune.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas