„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ekologišką augalininkystę vystantis ūkininkas: be finansinės paramos būtų labai sunku

„Techniką įsigyti ar įsirengti pastatą savo lėšomis būtų labai sunku“, — sakė keliomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėmis pasinaudojęs, augalininkystės ūkio įkūrėjas Algirdas Valaiša. Prie ekologiškos žemdirbystės pašnekovą pereiti paskatino noras auginti natūralius ir sveikatai palankesnius produktus, o KPP parama buvo gera paspirtis įgyvendinti svajones.
Rapsai
Rapsai / 123rf.com

Prie ekologijos atvedė supratimas apie naudą sveikatai

Ekologinį augalininkystės ūkį Ukmergės rajone įkūręs A.Valaiša sako, kad užaugintą neperdirbtą derlių eksportuoja į Vokietiją, Olandiją ir kitas Europos Sąjungos šalis. Pasak jo, paklausa didelė, o užsakovams itin svarbu, kad produktai būtų ekologiški. Tiesa, žemės šioje vietoje nėra labai našios, derlingumas, nors ir nedidelis, tačiau tinkamas ekologiniam ūkininkavimui. A.Valaiša yra pasinaudojęs keliomis 2014–2020 m. KPP priemonėmis, tarp kurių — programa „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“, kurių nauda jis neabejoja.

Jau seniai galvojome, kaip padaryti, kad tos chemijos būtų kuo mažiau.

Eilę metų kviečius, rapsus, avižas, žirnius ir pupas auginantis pašnekovas atviravo, kad veiklą vysto kartu su dviem sūnumis, kurie taip pat darbuojasi žemės ūkyje. Paklaustas, kodėl nusprendė auginti natūralius, sveikatai palankesnius produktus sakė, kad ekologija susižavėjo labai seniai, vos tik šios idėjos ėmė sklisti visuomenėje ir atsirado supratimas apie kokybiško maisto svarbą žmonių sveikatai.

„Jau seniai galvojome, kaip padaryti, kad tos chemijos būtų kuo mažiau. Supratome, kad tai turi poveikį žmonių sveikatai. O dabar, per eilę metų jau įpratome ir ekologija tapo įprastu dalyku“, — prisiminė A.Valaiša.

Vida Press nuotr./Kviečiai moters rankoje
Vida Press nuotr./Kviečiai moters rankoje

Už gautas lėšas atnaujino techniką

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais ūkininkai susiduria su nemenku iššūkiu — nukrito produktų pardavimo kainos, todėl ženkliai sumažėjo uždarbis. Vien iš savo lėšų, anot jo, būtų labai sunku išsilaikyti, todėl daugelis ūkininkų galvoja apie skirtingas valstybės paramos formas. Jo nuomone, sunkiausia savo lėšomis įsigyti modernią techniką ar įrengti reikiamą statinį, todėl parama itin reikalinga. 2014-2020 m. KPP programos „Investicijos į žemės ūkio valdas“ dėka ūkininkas įsigijo žemės ūkio padargą — skutiką ir modernų žolių smulkintuvą.

„Jeigu būtų reikėję pirkti savais pinigais, — pridūrė, — tektų lįsti į skolas, nes techniką vis vien būtina įsigyti, o pinigų neužtektų.“

Priemonė skatina vystyti ekologiškus ūkius

2014–2020 metų KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ pagrindinis tikslas — atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, taip pat užkirsti kelią dirvožemio erozijai bei išsaugoti ir pagerinti jo kokybę. Taikant priemonę prisidedama skatinant kokybiškų maisto produktų gamybą ir vartotojų aprūpinimą išsaugant biologinę įvairovę.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad nuo spalio 16-osios pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos 2014–2020 metų KPP priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų, o tai yra kiek daugiau negu pernai.

Tiesioginių išmokų avansas sudarys net 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal 2014–2020 m. KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir jau minėtosios — „Ekologinis ūkininkavimas“ — 85 proc. skirtos paramos sumos.

Verta žinoti, kad pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatytos tokio dydžio avansinės išmokos: už javus – 185 eurai už ha; už javus pašarams – 197 eurai už ha; už javus, daugiametes žoles sėklai – 232 eurai už ha; už daugiamečių žolių įsėlį – 50 eurų už ha; už daugiametes žoles – 149 eurai už ha; už daržoves, bulves – 446 eurai už ha; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 413 eurai už ha; už uogynus ir sodus – 440 eurų už ha.

Daugiau informacijos: ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs