Apie iki šiol lydėjusią Fortūną ir sėkmingai plečiamą pienininkystės ūkį ponas Mindaugas pasakoja paprastai: „Galbūt ir galima buvo ūkį tobulinti tik savo lėšomis, tačiau jei ne Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ parama, pusę darbo laiko tikrai tektų skirti senos technikos remontui, dar – samdytis daugiau žmonių atlikti darbui, kurį dabar galiu padaryti vienas.“
Pirmiausia reikia paragauti
Į Rokiškio rajoną, kuriame dabar ūkininkauja, pora atvyko iš Kauno. Po kiek daugiau nei dešimtmečio nuoseklaus darbo šeima ne kartą buvo įvertinta Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų bei kitokiais apdovanojimas. Tačiau apie tai pieninius galvijus laikantys ūkininkai nutyli – mieliau pasakoja apie savo kasdienį darbą, kuris jiems – ir verslas, ir hobis.
Vis dėlto pašnekovai atskleidžia, kad esminis skirtumas tarp paprasto karvių pieno ir ekologiško yra. Ekologiškas yra maistingesnis, nes jame daugiau biologinės įvairovės
Kuklinasi jie kalbėdami ir apie svarbiausią ūkyje pagaminamą produktą – sertifikuotą ekologišką pieną. „Nepasakyčiau, kad paprastas, „parduotuvinis“ pienas kažkuo blogesnis nei mūsų. Ekologišką pieną nuo paprasto galėtų atskirti tik jo anksčiau ragavęs žmogaus. O nebandžiusiam ekologinis nesiskirtų nuo paprasto. Iš esmės visoks pienas turi savybę keisti skonį: jis priklauso nuo to, kuo šeriami gyvuliai. Vasarą visų ūkių karvių pienas maždaug vienodo skonio, o žiemą jis pradeda skirtis“, – pasakoja M. Petkevičius.
Vis dėlto pašnekovai atskleidžia, kad esminis skirtumas tarp paprasto karvių pieno ir ekologiško yra. Ekologiškas yra maistingesnis, nes jame daugiau biologinės įvairovės. Tačiau patiems Petkevičiams svarbus ne tik pieno naudingumas, bet ir tai, kaip jis gaunamas: „Ekologinis ūkininkavimas juk yra aplinkos, oro, dirvožemio tausojimas. Mažiau negu tradiciniame ūkyje važinėjame su specialiu transportu, į melioracijos griovius iš mūsų laukų nepatenka kenksmingos trąšos, kurios vėliau nukeliauja į upes ir t. t. Tai mums turi didelę reikšmę.“
Sūriai keliauja į Didžiąją Britaniją
Petkevičių ūkyje iš vienos karvės per metus gaunama apie 5,5 t ekologiško karvių pieno, tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau su didžiausiu užsidegimu ūkininkai papasakoja apie naujausią savo „projektą“ – fermentinius ekologiškus sūrius, kurie šeimininkų užsakymu daromi Lenkijoje, tuomet trumpam grįžta į Lietuvą ir vėl iškeliauja skirtingomis kryptimis.
„Lietuvoje dėl sūrių bendradarbiaujame tik su pavienėmis parduotuvėmis. Viena iš jų – internetinė ekologiško maisto parduotuvė. Bet dauguma „egzempliorių“ iškeliauja į kitas šalis. Dairomės rinkų kitur. Bandome prekiauti Latvijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, ekologiškam maistui skirtose parduotuvėse. Žiūrėsime, kaip seksis. O Lietuvoje kol kas atsiranda nedaug žmonių, pasirengusių už sūrį pakloti maždaug 13 eurų (apie 45 litus)“, – sako ponas Mindaugas.
Išlieka tik dirbantys „dėl idėjos“
Ūkininkai pasakoja, jog nuo pat pradžių neturėjo nė minties užsiimti tradiciniu ūkininkavimu. Tačiau nustebina sakydami, kad prieš ūkininkavimą, gyvendami mieste, „žalios“ mados vėjų nesivaikė. Ekologija į jų gyvenimą atėjo, kaip patys sako, „iš bendro išsilavinimo“: „Negaliu sakyti, kad visada pirkdavome tik ekologiškus produktus. Bet visada jų ieškodavome. Tuo metu dažniausiai nesėkmingai. Tad visa mūsų ekologija gyvenant mieste dažniausiai būdavo kaimiški, natūralus maisto produktai“, – sako ponas Mindaugas.
Lietuva pagal suvartojamų trąšų kiekį sparčiai vejasi Europos Sąjungos senbuves, todėl produktai iš kaimo jau nebūtinai reiškia ekologiškai ir švariai užaugintą produkciją
Jis pastebi, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė – Lietuva pagal suvartojamų trąšų kiekį sparčiai vejasi Europos Sąjungos senbuves, todėl produktai iš kaimo jau nebūtinai reiškia ekologiškai ir švariai užaugintą produkciją: „Galbūt Lenkijoje savo daržoves ar vaisius chemikalais nupurškia 14 kartų, o lietuvis – dukart rečiau. Tačiau faktas tas, kad jau naudojamos tam tikros medžiagos.“
Tuo metu, kai 2002 m. Petkevičiai ėmėsi ūkininkavimo, ekologija dar nebuvo populiari tarp ūkininkų. Dabar jis pats prisideda prie to, kad ekologinis ūkininkavimas taptų ne tik patrauklesnis, bet ir stipresnis Lietuvos kaime – vadovauja kooperatyvui, superkančiam ekologišką pieną.
Tokia realybė, todėl ekologiškai ūkininkauti lieka žmonės, kuriems toks ūkininkavimas – ir hobis, ir verslas. Kai darbas – mielas širdžiai, viskas įmanoma. Nors, aišku, gal kai kam lengviau apsikrauti trąšų maišais...
„Galima sakyti, kad apjungėme trečdalį Lietuvos ūkininkų, kurie prekiauja ekologišku pienu. Tačiau apie didėjantį ekologinės pienininkystės populiarumą kalbėti sunku. Susidomėjimas metai iš metų lieka toks pats. Kas tuo užsiima, tie ir užsiima toliau. Teko ne kartą stebėti, kaip ūkininkai neatlaikė įtampos, griežtų reikalavimų ir pasitraukė iš šio verslo. Kai kurie tiesiog suprato, kad paprastame ūkyje galima gauti dvigubai daugiau pieno ir pinigų. Tokia realybė, todėl ekologiškai ūkininkauti lieka žmonės, kuriems toks ūkininkavimas – ir hobis, ir verslas. Kai darbas – mielas širdžiai, viskas įmanoma. Nors, aišku, gal kai kam lengviau apsikrauti trąšų maišais...“, – juokiasi pašnekovas.
Kaip ir kiekviename versle, ekologiškai ūkininkaujant neišvengiami dideli iššūkiai ir net nuostoliai. Petkevičiai patvirtina – Rusijos paskelbtas embargas maisto produktams iš Europos Sąjungos jiems skaudžiai atsiliepė. Pieno supirkimo kainos krito apie 40 proc. Tačiau net tokie įvykiai ūkininkų neišgąsdino ir ryžtingų ateities planų neišblaškė.
Modernizacija – taupyti laikui
„Kad ir kaip ten būtų, ekologinio ūkininkavimo neapleisime. Pagaliau – galima intensyvinti ir ekologinį ūkį, naudojant ekologiškas trąšas. Aišku, jos brangios, bet priemonių intensyvinti ūkio gamybą tikrai yra“, – sako M. Petkevičius.
Kol kas konkretesni ūkio modernizavimo planai daugiausiai sukasi aplink idėjas, kaip sutaupyti daugiau laiko. „Ateityje norėtume įsigyti gyvulių šėrimo sistemą, galbūt robotizuoti melžimą. Viskas tam, kad darbas būtų našesnis“, – paaiškina pašnekovai.
Optimistiškų ateities planų, susijusių su ekologiniu ūkininkavimu, netemdo ir tai, kad ūkininkai neslepia manantys, jog artimiausiu metu lietuviams ekologiškas maistas vis dar bus prabanga, o ne būtinybė: „Tikrai nemanau, kad lietuviams greitai švaresnis maistas pasidarys būtinybė. Bet matau, kad po truputį einama būtent šiuo keliu.“
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
