„Juk matydami tokią situaciją, kitų šalių verslininkai gali nutarti samdyti tiek Lenkijos, tiek Latvijos, tiek pačios Rusijos transporto įmones prekių pervežimui. Visas šis teatras – politiškai motyvuotas ir su Rusijos ekonomine padėtimi jo nesiečiau. Rusijai netinka Lietuvos pozicija artėjančiame Rytų partnerystės susitikime, kuris vyks Vilniuje, ir kuriame tikimasi, jog pavyks pasirašyti sutartį tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos. Kremliui – tai kaip rakštis“, – „Laisvajai bangai“ teigė ekonomistas Norbertas Penkaitis.
Anot pašnekovo, pieno importas iš Lietuvos ne toks reikšmingas kaip atrodo, nes lietuviški produktai sudaro tik 1 proc. Rusijos pieno produktų vartojimo, ir šis skaičius reikšmingas tik mūsų vežėjams.
Pasak ekonomisto Ž.Maurico, kol kas šis karas tarp Rusijos vyksta tik žiniasklaidoje ir tai jau didelė antireklama visai Lietuvos produkcijai bei pačiai valstybei , „ir kol ši situacija neperėjo į oficialų formatą, galima daryti prielaidą, kad tai ir yra tikrasis šios situacijos tikslas – sugadinti Lietuvos įvaizdį prieš Rytus, pateikti ją kaip nepatikimą verslo partnerę“, „Laisvajai bangai“ savo svarstymus išsakė ekonomistas.
Anot pašnekovo, pieno importas iš Lietuvos ne toks reikšmingas kaip atrodo, nes Rusijos pieno produktų vartojime, lietuviški produktai sudaro tik 1 proc. ir šis skaičius reikšmingas tik mūsų vežėjams.
„Manau, kad yra kelios šio karo priežastys, viena iš jų – ekonominė, t.y. kiek pristabdyti importą iš kitų šalių, kad būtų sustiprinta vidaus rinka, kadangi šiuo metu Rusijos rinkos augimas smarkiai sulėtėjo ir prognozuojamas dar didesnis lėtėjimas. Tai duoda fundamentalų spaudimą – apsaugoti vidaus rinką“, – sakė Ž.Mauricas.
„Jėgos pozicija – Kremliaus naudojama dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, tad nenuostabu, kad dabartinę situaciją galima sieti ne tik su artėjančiu Rytų viršūnių susitikimu, bet ir su „Gazprom“ sutartimi. Tai Rusijos ekonomikai nepaprastai svarbu, nes nuo „Gazprom“ eksporto didele dalimi priklauso visa Rusijos ekonomika“, – svarstė R.Penkaitis. Pasak jo, tai neatsiejama, juk ne paslaptis, kad „Gazprom“ spaudimas Lietuvai yra susijęs su pasauline šios žaliavos kaina ir Lietuvos ieškiniu Rusijai komerciniame arbitraže.
Anot banko „Nordea“ ekonomisto, Rusijos veiksmai neapgalvoti, nes dabartinė situacija nėra tik Lietuvos problema, „esame ES, NATO ir Pasaulinės prekybos organizacijos nariai, o mūsų strategija turėtų būti – kuo didesnis viešumas. Tokiu būdu pati Rusija pakenktų savo šalies įvaizdžiui kaip korumpuota, nepatikima ir įnoringa partnerė su kuria niekas nenorės turėtų verslo santykių“.
Norberto Penkaičio nuomone, iki šiol Lietuvos ir ES pademonstruotas nuolaidžiavimas padarė meškos paslaugą ir tik dar labiau padrąsino Rusiją, o Lietuva teigdama, kad dar nori palaukti laboratorinių tyrimų – padeda Rusijai ir jos interesams.
„Lietuva turėjo šį klausimą iškelti bent Europiniu lygiu ir apeliuoti ne tik į Rusijos vyriausybę, bet ir kreiptis į Europos parlamentą, Pasaulio prekybos organizaciją, nes tai akivaizdus sutarčių laužymas“, – negailėjo priekaištų Lietuvai ekonomistas.
