Egipte, kuriame vyrauja smulkūs ūkiai, žemės ūkio naudmenos užima beveik 3 proc. teritorijos – per metus čia gaunami net 2–3 derliai. Tačiau intensyvią žemės ūkio plėtrą stabdo ariamosios žemės trūkumas, todėl nemažai produkcijos importuojama. Pagrindiniai Lietuvos eksportuojami produktai į Egiptą yra kviečiai (73 proc.), lieso pieno milteliai, krabų lazdelės, kviečių glitimas, pašariniai augalai. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Egiptą 2013 m. sudarė 35 mln. eurų, importas – 6,7 mln. eurų. O štai per keturis šių metų mėnesius lietuviškų produktų eksportas viršijo visą 2013 metų eksportą net 1,3 karto – šį augimą nulėmė lietuviškų kviečių eksportas.
Esame suinteresuoti dalytis gerąja patirtimi vykdant bendrus projektus, keičiantis informacija, specialistais bei studentais.
Susitikime konstatuota, kad dvišalis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Egipto žemės ūkio srityje yra kol kas gana pasyvus.
„Esame suinteresuoti dalytis gerąja patirtimi vykdant bendrus projektus, keičiantis informacija, specialistais bei studentais“, – situaciją apibūdino ministras V.Jukna.
Susitikimo dalyvių nuomone, Lietuvos įmonėms, norinčioms įsitvirtinti Egipto rinkoje, reikėtų surasti tarpininkus, kurie organizuotų prekybą. Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius pastebėjo, kad Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės, norinčios eksportuoti į arabų šalis, susiduria su rimta problema – neturi HALAL sertifikatų. Nuo 2013 m. mūsų šalyje įsigaliojęs naujos redakcijos Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymas draudžia ritualinį ūkinių gyvūnų skerdimą pagal tam tikrus religinius papročius, kas užkerta kelią gauti HALAL sertifikatą.
„Tačiau juk Lietuva turi ir pieno produktų, ir puikių konditerijos gaminių“, – atkreipė dėmesį viceministras.
Pasak ambasadoriaus, Egiptą labai domina maisto apdorojimas, perdirbimas, o Jungtinius Arabų Emyratus – bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje, bendrų maisto perdirbimo įmonių kūrimas su eksporto galimybėmis į trečiąsias šalis.
„Lietuva tikrai turi ir patirties, ir ryšių, todėl reikėtų skubėti naudotis idėjomis, nes perdirbti produktai sukuria pridėtinę vertę“, – kalbėjo V.Jukna, apgailestavęs, kad mes dar nemokame dirbti arabų šalių rinkose.
Susitikime aptartas ir Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse arabų šalių parodose, kuriomis domisi šalies įmonės, apibūdinančios šią rinką kaip patrauklią ir atveriančią realias verslo galimybes naujuose regionuose.
