Ūkis – gimtinėje
„Kada pradėjau? Pirmą leidimą gavau 2006 metais, tada viskas ir prasidėjo. Prasidėjo nuo trijų danielių, jie buvo nupirkti ir paleisti irgi Molėtų rajone, tik kitoje vietoje. Tiesiog prie sodybos užsitvėriau pusantro hektaro plotelį – miško, krūmynų, ir paleidau juos ganytis.
Prie tų trijų dar įsigijau, patelės atsivedė jauniklių. Tada pradėjo noras augti, kad gal dar kažko reikia, tai nusipirkau tauriųjų elnių, po to ir dėmėtųjų elnių keletą. Tada jau tuose aptvaruose pasidarė labai ankšta, nutariau, kad reikia juos perkelti į kitą vietą. Ten pašarinė bazė buvo prasta, krūmai, miškas, jie tuos krūmus išvalė, viską iškramtė.
Čia buvo mano gimtinė, čia buvo mūsų namai, bet prieš 1980 metus viską čia sumelioravo. Mes su su tėvais persikėlėme į Videniškius, o čia nieko nebuvo, grynos pievos“, – rodydamas aptvertus laukus sako Audronis.
Su Audroniu ir susitinkame Molėtų rajono Videniškių seniūnijos Liesenų kaime, kur ganosi jo elniai ir danieliai.
Kai prieš daugiau nei 15 metų mirė tėvas, mama ėmė įkalbinėti ką nors daryti su žeme, pasakoja Audronis. Esą tuomet jis ir pagalvojęs, kad galbūt galima čia perkelti elnyną: „Pasidarėme pirmus aptvarus. Į vieną pervežėme tauriuosius elnius, į kitą – danielius. Ankstesnėje vietoje (pirmasis jo elnynas buvo irgi Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijos Juodėnų kaimo teritorijoje – red. past.) panaikinau aptvarus ir viską perkėliau čia.
Ir prasidėjo viskas – po truputį augo ūkis, darėme vis naujus aptvarus.“
