Miškininkas: medelius auginu nuo pat vaikystės
Jau 20 metų privačią miškininkystės veiklą vykdantis Antanas Tarvydas – gamtos mylėtojas iš prigimties. Medžių veisimu ir jų priežiūra vakariniame Šilalės krašte užsiimantis miškininkas sako, jog gamta yra unikali vertybė, kurią privaloma puoselėti, norint išsaugoti ją ateities kartoms.
„Medelius auginu nuo pat vaikystės – jau tada pajutau, jog buvimas gamtoje man teikia laimę. Nemoku net apsakyti, koks jausmas apima stebint, kaip savomis rankomis pasodintas mažas daigelis per daugelį metų tampa dideliu medžiu. Miško priežiūra savotiškai panaši į vaiko auginimą – pats jį pasodini, išpuoselėji, prižiūri, o sulaukus tam tikro amžiaus – išleidi į savarankišką gyvenimą”, – nuotaikingai pasakoja pavyzdingas miškininkas.
Miškininkas palygina savo veiklą su žemės ūkio maisto pramone sakydamas, jog šios sritys itin skirtingos: „Žemės ūkis suteikia derlių kiekvienais metais, o miškininkystė atsiperka tik kartą per maždaug septyniasdešimt metų. Neretai, užpuolus vabalams ar sausuoliams, galima patirti ir didelių nuostolių.“
„Mano nuosavos, medžiais apsodintos žemės plotas siekia 530 ha, tad jo priežiūrai ir tvarkymui reikia ne tik ypatingai daug laiko, tačiau ir kokybiškos automatinės technikos bei geros darbo jėgos. Nukirsti tam tikrą miško dalį galime tik kas šešerius metus, o netrukus po kirtimo, teritoriją privaloma atželdinti“, – kalba miškininkas.
A.Tarvydas atskleidžia, jog kolegos iš Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos” papasakojo jam apie 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė”. Miškininkas sako, jog parama, skirta pagal veiklos sritį „Jaunuolyno ugdymas”, leido ženkliai palengvinti finansinius iššūkius ir gerokai patobulinti daugelį metų vystomą mylimą veiklą.
Paramos lėšos – puiki pagalba miškui
A.Tarvydas pasakoja, jog miške nuolat auga mažaverčiai medžiai, įvairūs krūmai bei augalai, kurie kenkia bendrai ekosistemai, todėl teritoriją nepaliaujamai reikia tvarkyti. Miškininko teigimu, kiekvienas pasodintas medis, iki 20-ies metų amžiaus turi būti intensyviai stebimas, kad invaziniai augalai ir žvėrys netrikdytų jo augimo proceso. Miško savininkas sako, jog ES parama – puikus paskatinimas, norintiems pavyzdingai vykdyti mylimą veiklą.
Miškininkas ragina pasidomėti keliamais reikalavimais ir nedvejojant kreiptis dėl paramos. ES lėšos padėjo A.Tarvydui palengvinti kasdieninį darbą: „Dabar viskas daug paprasčiau, kadangi automatizavome miško priežiūrą, želdinimą ir atnaujinome darbo inventorių.“
„Anksčiau niekuomet nebuvau kreipęsis dėl ES paramos, todėl maniau, jog tai gali būti ilgas ir pernelyg sudėtingas procesas. Visgi, kai susisiekiau su NMA, supratau, jog šios abejonės buvo nepagrįstos. Supratingi specialistai išsamiai konsultavo visais rūpimais klausimais”, – tikina miškininkas ir priduria, jog paraiškos pateikimas įvyko greitai ir sklandžiai.
ES skiria virš 3 mln. eurų paramą
NMA specialistė Rūta Mačiežienė antrina miškininkui ir ragina privačių ir valstybinių Lietuvos miškų valdytojus kreiptis dėl paraiškos teikimo. Ji tikina, jog tai padaryti labai paprasta – svarbiausia atidžiai išanalizuoti nurodytus reikalavimus bei pateikti privalomus dokumentus per nurodytą terminą. Specialistė pabrėžia, jog paraiškos paramos priemonei „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir jų aplinkosauginė vertė” priimamos nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., o jas pateikti galima pildant elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga, adresu www.zumis.lt. Paraiška portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos, 24 valandos.
Specialistės teigimu, virš 3 mln. Eur ES parama skirta Lietuvos miškų ekosistemos atsparumo bei jų aplinkosauginės vertės didinimui. Miškininkai skatinami atkurti ekosistemas ir užtikrinti nuolatinę jų priežiūrą, taip prisidedant prie oro užterštumo mažinimo ir neigiamų klimato kaitos padarinių švelninimo.
„Miškai švarina orą, sugerdami nepageidaujamą CO2 kiekį, o taip stabdoma globalinio atšilimo sukeliama žala. Ši ES inicatyva efektyviai padeda šalies miškininkams plėtoti savo veiklą, kuri puoselėja nuostabią Lietuvos gamtą ir ekologiją”, – dėsto NMA specialistė.
Veikla, galinti pretenduoti į paramos lėšų gavimą
KPP paramos priemonė „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė” skirta bioįvairovės ir aukštos gamtinės vertės medynų atstatymui bei išsaugojimui. Taip pat, ES remia veiklas, kurios prisideda prie aplinkai palankių ūkininkavimo sistemų, augalijos ir gyvūnijos zonų miškuose kūrimo ir (arba) jų priežiūros gerinimo.
NMA specialistė Rūta Mačiežienė įvardija tikslias veiklų sritis, kurias vykdantys miškininkai gali pretenduoti į ES lėšų gavimą pagal paramos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė”:
„Paraiškas teikti gali privačių ir valstybinių miškų valdytojai, užsiimantys pamiškių formavimu, miškuose esančių natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimu bei būdingu miško struktūros palaikymu. Taip pat, miškininkai, pertvarkantys nevietinių medžių rūšių medynus į vietinių medžių rūšių medynus, jaunuolynų ugdytojai bei vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengėjai”, – paaiškina specialistė.
