Pašnekovams laidoje keliant mintį, kad nuo beatodairiško ūkių stambėjimo galėtų apsaugoti mažesnė ES parama jiems, Lietuvos agrarinio instituto direktorė Rasa Melnikienė pažymi, kad šia linkme žingsnis jau žengtas.
„Nuo 2014 metų ES parama didiesiems ūkiams mažėjo, nes buvo įdiegta pirmųjų hektarų schema. Pagal šią schemą Lietuvoje 15 proc. tiesioginių išmokų pirmiausia buvo skiriama ūkiams iki 30 hektarų. Taigi parama yra pasislinkusi vidutinių ūkių link“, – pastebi R.Melnikienė.
Tačiau buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičus sako abejojantis šios schemos efektyvumu: „Nepasakyčiau, kad šis žingsnis turėjo poveikį, nes atsirado dirbtinio ūkių skaidymo. Tačiau jei pradėsime taikyti ribas didiesiems, parama mažiesiems ūkiams padidėtų. Ministras problemą gali dar šiemet išspręsti paramos ribojimu. Negalima riboti hektarų, tačiau galima riboti pačią sumą.“
Išmokas mažins, tačiau neaišku, kiek
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako apgailestaujantis, kad beatodairiško ūkių stambėjimo problema nebuvo keliama anksčiau, ir tikina mažinsiantis ES išmokas didiesiems žemvaldžiams.
„Labai gaila, kad iki šiol tai niekam nebuvo įdomu, valstybė niekada neturėjo aiškios strategijos, kokie tie ūkiai turėtų būti ir kaip jie turėtų būti remiami. Čia matau ne vien ūkio dydžio, bet ir paramos problemą. Jei mastas neduotų didesnio pelno, nebūtų naudinga, tai, ko gero, tokios plėtros nebūtų.
Manau, kad išmokas stambiems ūkiams mažinsime.
Manau, kad išmokas stambiems ūkiams mažinsime, šalis narė gali pasirinkti, kokiu procentu mažins išmokas tiems, kurie gauna 150 tūkst. eurų dydžio išmokas. Kokiu dydžiu mažinsime, tarsimės“, – kalba ministras.
Atsisakiusius ūkininkavimo vargiai sugrąžins
Pasak A.Stančiko, sumažindami išmokas didiesiems ir padidindami mažiesiems pernelyg nepaskatintume sugrįžti ūkininkavimo atsisakiusiųjų, tačiau sulaikytume tuos, kurie šiandien dar ūkininkauja. „Galbūt tai būtų paskata vaikams iš tėvų perimti ūkius“, – sako jis.
R.Melnikienė sako mananti, kad jei sąlygos būtų palankios, tam tikruose regionuose žmonės ūkininkauti grįžtų.
„Mažinti išmokas didiesiems ir didinti mažiesiems yra prasmės, nes yra daug nuomojamos žemės, ir žmonės dar gali ją imti naudotis patys. Jei parama pasisuktų ūkininkaujančių žmonių naudai, pokyčių dar gali įvykti. Rezultato negalima tikėtis po metų ar dvejų, tačiau po penkerių metų jo jau galėtume tikėtis. Tiesiog reikia dėti pastangas“, – tikina pašnekovė.
Savo ruožtu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Antanas Vailionis apgailestauja, kad pagal dabartinius įstatymus įsigyti žemės pirmumo teisę turi tie ūkininkai, kurių žemė ribojasi su įsigyjama, tad jauniesiems ūkininkams, kurie turi mažai žemės, jos įsigyti sunku.
„Jei didiesiems žemės savininkams mažėtų ES išmokos, jaunų ūkininkų pernelyg nedaugėtų, nes procesas faktiškai yra įvykęs, daugiau žemės nelabai galime įsigyti“, – kalba A.Vailionis.
