Anot ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Daliaus Svetulevičiaus, rugpjūtį ir rugsėjį fiksuojama daugiausia incidentų, kai galinga, didelių gabaritų žemės ūkio technika kliudo elektros tinklų atramas ar pačius laidus.
„Nuimant derlių išauga tikimybė, kad bus pažeisti elektros tinklo įrenginiai. Dažniausiai nukenčia žemos įtampos tinklas, kuriuo elektra tiekiama gyventojams. Pavyzdžiui, pasitaikė atvejų, kai kombainas, kuliantis javus, kliudė vieną elektros linijos atramą, o ši, virsdama, nulaužė dar kelias. Arba – traktorininkas nepastebėjo stulpo važiuodamas atbuline eiga. Dėl to ne tik šimtai gyventojų buvo likę be elektros, bet svarbiausia tai, jog buvo kilęs rimtas pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei“, – teigė ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius.
Tuose laukuose, kur driekiasi oro ar požeminės elektros linijos, yra nustatytos tinklų apsaugos zonos. Į šias zonas patenkančiuose sklypuose nedraudžiama užsiimti žemės ūkio veikla, tačiau būtina laikytis specialių saugos reikalavimų.
Elektros ir dujų tinklo apsaugos zonose negalima kasti giliau nei 0,3 metro, prieš tai darbų nesuderinus su ESO. Be ESO leidimo negali būti vykdomi žemės kasimo, melioravimo darbai, lyginamas gruntas.
Žemės ūkio technikos operatoriai taip pat turėtų žinoti, jog iki 0,4 kV įtampos oro linijų, kuriomis elektra keliauja į gyventojų namus, apsaugos zona sudaro po 2 metrus į abi puses. 10 kV įtampos oro linijų apsaugos zona sudaro 10 metrų, 35 kV linijų apsaugos zona – 15 metrų.
Patartina atsižvelgti ir į laidų svyravimą nuo vėjo, taip pat įvertinti tai, kokiame aukštyje dirba keltuvų ar krautuvų šakės, rašoma pranešime spaudai.
