Molėtų pakraštyje stovi didelis namas su dviem ūkiniais pastatais. Juose Tania ir Pranas Girskai augina gyvulius, tarp jų – ir vištas, kurios artėjant šv. Velykoms tapo labai svarbios. Juk kiekvienas jų padėtas kiaušinis vertas jau beveik lito. Brangu, bet Girskai prieš šv. Velykas turi tiek užsakymų, kad 38 jų vištos nespėja kiaušinių dėti.
Į turgų atvedė kiaušiniai
Prieš šešiolika metų Tania su vyru ir trimis vaikais persikėlė iš buto į nuosavą namą. Kai statėsi namą ir didelius ūkinius pastatus, Girskai manė: ateis laikas, pasens, neturės darbų ir galbūt savo malonumui kuo nors užsiims. Tačiau ūkininkauti pradėjo vos atsikraustę. „Gal nemokėjome gyventi laisvai? Nuo mažens įpratę daug dirbti“, – apie paklotus ūkio pamatus svarsto Tania Girskienė.
„Nusipirkom viščiukų ir reikėjo auginti. Paaiškėjo, kad auginti jų nereikia – lesini, girdai, ir patys auga“, – juokiasi pašnekovė. Po šešių mėnesių iš tų viščiukų išaugo vištos, kurios pradėjo dėti kiaušinius. „Mažučiai, įvairių spalvų – oi, kokie gražūs kiaušinukai!“ – prisimena Tania. Be vištų, Girskai nusipirko avių, karvių, paršą, motininių kiaulių. „Viską praėjome. Tik arklių, žąsų ir kalakutų neturėjome“, – linksmai pasakoja moteris.
Iš pradžių šeima planavo daug vištų neauginti – tik tiek, kad kiaušinių sau ir vaikams užtektų, tačiau pirko vištas tol, kol vienu metu turėjo net 120. Kiaušinių buvo tiek, kad net dykai nesisekė išdalyti. Dabar Girskai augina 38 vištas. Per dieną jos padeda 25, kartais – 26 kiaušinius. Mielai juos kerta Girskų vaikai ir anūkai, vyras Pranas. Vienintelė Tania retai nusilupa, nes kiaušinio trynyje – daug cholesterolio.
Anais laikais aš tikrai negalvojau, kad teks turgely sėdėti. Bet pradžią padarė būtent kiaušiniai.
O kas lieka, moteris neša parduoti į turgų. „Anais laikais aš tikrai negalvojau, kad teks turgely sėdėti, – pusbalsiu prisipažįsta Tania. – Bet pradžią padarė būtent kiaušiniai.“ Dabar ji turguje praleidžia keturias dienas ir, be kiaušinių, parduoda lašinius, kiaulieną, avieną, paukštieną. Nepriteklium nesiskundžia: pragyvenimui užtenka.
Pačių didžiausių kiaušinių dešimtį moteris turguje parduoda už 9 Lt, mažesnių – po 7–8 Lt. Anksčiau brangiausius pardavinėdavo po 7 Lt ir iš pirkėjų sulaukdavo daug apkalbų. „Sakydavau: auginkit pačios, tai nieko nekainuos. Po tokių žodžių greitai nutildavo“, – šypteli vištų augintoja.
Anot Tanios, užtektų vieno blogo kiaušinio, kad visuose Molėtuose nuskambėtų, o susigrąžinti gerą reputaciją būtų labai sunku. „Blogų atsiliepimų apie savo kiaušinius dar negirdėjau – žinau, ką auginu“, – teigia moteris.
Vištos – it viešbutyje
Girskai įprato auginti tik grynaveisles olandiškas vištas ir gaidžius. Jų pirkti važiuoja į specialius paukštynus. Olandiški gaidžiai būna beveik balti, o vištos – rudos, pasakoja moteris ir priduria, kad tokių vištų kiaušiniai fantastiški. Koks tas fantastiškas kiaušinis? Didelis, gražus, o trynio spalvą lemia metų laikas. Žiemą, kai vištos saulės nemato ir nebūna gryname ore, trynys truputį pabąla. Tania išduoda paslaptį, kaip jį paspalvinti: „Pradedant auginti vištas, reikia auginti ir burokus. Žiemą juos tarkuojame, maišome su miltais ir duodame vištoms. Trynys pasidaro ryškesnis.“
Girskų ūkiniame pastate sąlygos vištoms augti – puikios, atitinkančios naujuosius, net Europos Sąjungos nustatytus dedeklių vištų gerovės reikalavimus: daug erdvės, įrengti geri užlipimai, kad naktį vištos ant kartelių tupėtų. Jos kasdien išleidžiamos pašmirinėti į lauką, net jei tuo metu – nulinė temperatūra. Lesinamos tik natūraliu maistu: mirkytais arba maltais grūdais, tarkuotais burokais, be to, ir pačios maisto lauke išsikapsto: visos sraigės – vitaminų turtingas delikatesas – išrankiotos.
Sveika višta – sveikas kiaušinis
Tania jau penkiolika metų pirktinio kiaušinio neragavo, todėl jo skonio nebepamena. Jos vyrui Pranui teko svečiuose tokio paragauti, tačiau jis tik pasiraukė. Užtat marčiai kartais tenka gaminti maistą iš pirktinių kiaušinių, tad jos vaikai, Girskų anūkai, greitai atskiria, kad tai – ne naminiai kiaušiniai.
Kuo vertingi naminiai kiaušiniai? „Višta visą dieną prabūna lauke, iš saulės ji gauna daug vitamino D, prisikvėpuoja gryno oro, todėl sveika yra. Chemijos nenaudojame, šeriame geru pašaru, tai ir kiaušiniai labai maistingi būna. O kaip tą vitaminą D įpūsi vištai, jeigu ji nebus gryname ore?“ – atsako Tania. Atsisveikina ir eina surinkti vištų padėtų kiaušinių.
Prieš šias šventes žmonės tiek užsisakė, kad Girskams kiaušinių liks tik šv. Velykų rytą. Tada juos ir išmargins. Girskai kiaušinius dažo tik natūraliai. Vyras – buvęs miškininkas – ąžuolo žievių, šakų parveža. Sumerkia jas drauge su svogūnų lukštais, petražolėmis, įdeda kiaušinius ir – fantastiška spalva išeina.
 |
| Kiekviena višta turi savo kambarį. |
