„Kooperatyvas turi dalyvauti visame to produkto kūrime, o ne supirkti ir vaizduoti, kad yra kooperatyvas“, – sakė kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narė Danutė Adamonienė.
Ūkininkai sako esą perdirbėjų įmonių įkurti fiktyvūs kooperatyvai buvo vieša paslaptis. Esą ilgas valdžios neveiklumas pakirto tarp ūkininkų tikėjimą kooperatyvų nauda.
„Tik dabar valstybė atsigręžė į kooperaciją, bandys gelbėti galbūt. Nors labai sunkiai įsivaizduoju, kad kažkas pasikeis. (...) Ypatingai tai paaštrėja prieš rinkimus, nes valdžios žmonės pamatė, kad ne jie valdo situaciją, o valdo keli perdirbėjai“, – sakė Kupiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Sugriežtintos ir priėmimo į kooperatyvo narius sąlygos – ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvų narių turi būti gavę daugiau kaip pusę pajamų iš žemės ūkio veiklos. Pasak žemės ūkio ministrės, taip siekiama apsaugoti tikrus kooperatyvus, nes pasitaiko atvejų, kai kooperatyvai į savo veiklą įtraukia nieko bendro su žemės ūkiu neturinčias įmones.
„Kad nebūtų taip, kaip dabar yra – penki kooperatyvo nariai, penki pajininkai, paslaugą, prekę perka iš kelių šimtų ir tie penki nusprendžia kainą. O įtakos neturi tas, iš kurio superka ir net nenori priimti į kooperatyvo narius. Mes turim tokių pavyzdžių: ūkininkai nori tapti kooperatyvo nariais, bet jų net nepriima. Tai reiškia, kad kažkokia grupelė susikuria, nes kooperatyvą įkurti lengviau nei uždarąją akcinę bendrovę“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pasak ministrės, nauja tvarka bus naudingesnė veikiantiems kooperatyvams. 2010 m. surašymo duomenimis, šalyje buvo tik apie 2,5 tūkst. ūkių, priklausančių kooperatyvams. Naują tvarką dar svarstys Seimas.
