„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Galimybė valdyti riziką: sausros ir šalnos padarinius ūkininkai gali išgyventi lengviau

Ūkininko gyvenimas – tarsi loterija, kurios scenarijus priklauso ne nuo įdėto darbo, įrangos kokybės ar investicijų. Sunkiai dirbę žemę ūkininkai bet kada gali sulaukti gamtos pokštų – sausros, šalnų ar potvynių, kurie esamą ar būsimą derlių pavers niekais, o tai reiškia ir didžiulius finansinius nuostolius.
Lietuva
Pasėliai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tiesa, nors stichijos nesuvaldysi, būdų sušvelninti sausrų padarinius yra. Vis dažniau ūkininkai ryžtasi drausti pasėlius ir augalus, kas užtikrina, jog, nenumatytiems gamtos padariniams sunaikinus derlių, finansiniai nuostoliai bus mažesni.

Didžiulė rizika

Derlinga žemė, darbas nuo aušros iki sutemų, sėjos planas, kokybiškos sėklos – visa tai, kad sulauktum gero derliaus. Tokia dažno ūkininko vizija, kuri, net jam viską atlikus be priekaištų, dėl klimato išdaigų nebūtinai gali išsipildyti. Netikėtai užėjusi sausra ar vėlyvos šalnos gali pasikėsinti į daigus ar derlių, o tada visas darbas nueina niekais. Bet svarbiausia, ne tik jis – nemenkos investicijos ne tik neatsiperka, sausra palieka didžiulius finansinius nuostolius, po kurių kartais atsigauti ir toliau vystyti veiklą ūkiui sunku.

O išgyventi tokią bėdą kelis kartus galėtų ne kiekvienas ūkis, būtent todėl ūkininkai dažnai domisi, o galiausiai ir pasiryžta drausti augalus bei pasėlius. Kitaip tariant, užsitikrinti finansinę apsaugą, kuri padeda apsisaugoti nuo sunkiai įvertinamos žalos.

Netikėtai užėjusi sausra ar vėlyvos šalnos gali pasikėsinti į daigus ar derlių, o tada visas darbas nueina niekais.

Prie vis didėjančio ūkininkų, draudžiančių pasėlius ir augalus, skaičiaus prisideda ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo 2023–2027 m. strateginio plano priemonė, kompensuojanti dalį draudimo įmokų. Taip valstybė su ūkininku pasidalina riziką, be to, skatina ūkininkus, kuriems galbūt draudimas per didelė finansinė našta, vis dėlto ryžtis „susidėti saugiklius“.

Finansinė parama, padengiant dalį pasėlių ir augalų draudimo įmokų, ūkininkams leidžia ne tik mažiau nerimauti dėl orų nenuspėjamumo ar derliaus pažeidžiamumo, bet ir skatina investuoti į ilgalaikius sprendimus, kurie prisideda prie rizikų dėl nepalankių klimato sąlygų valdymų, pavyzdžiui, į drėkinimo sistemas.

Kam skirta?

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičienė teigia, kad pasėlių ir augalų įmokų draudimo kompensavimo priemonė, pagal kurią paraiškos pradėtos teikti nuo kovo 1 d., prisideda prie ūkininkų aktyvumo ir galimybių draustis, taip pat, kas labai svarbu – padalina riziką, kurią prisiimti vieniems ūkininkams neretai per sunku: „Pagal šią strateginio plano priemonę ūkininkai gali drausti pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos, nuo sausros ir (arba) iššalimo, paramos gavėjams yra kompensuojamos dalis draudimo įmokos sumos. Kitaip tariant, valstybė iš dalies prisiima riziką už draudimą, taip pat skatina ūkininkus draustis ir valdyti meteorologinių reiškinių sukeliamą riziką. “

123RF.com nuotr./Žemės ūkis
123RF.com nuotr./Žemės ūkis

Pasak R. Adomavičienės, ši priemonė – itin populiari tarp ūkininkų. Pirmuoju paraiškos šaukimu, kuris vyko nuo praėjusių metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio, pareiškėjų buvo dvigubai daugiau, nei buvo numatyta, todėl priemonės finansavimui buvo skirtos papildomos lėšos. Akivaizdu, kad priemonė labai reikalinga ir paklausi, norintieji dar spėti į dabar galiojantį šaukimą jau turėtų suskubti, nes paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos.

Kalbėdama apie reikalavimus R. Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad jie nėra sudėtingi – paprastai dauguma besikreipiančių ūkininkų juos atitinka: paramos gali kreiptis aktyvus ūkininkas, kuriam nėra iškelta bankroto byla arba jo įmonė ar veikla nėra likviduojama, jis yra apdraudęs augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą paramai gauti sutartį.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad paramos intensyvumas yra iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, bet pačių kompensacijų dydžiai įvairūs. „Nacionalinės mokėjimo agentūros statistika rodo, kad mažiausia gauta paramos suma yra 7 Eur, o didžiausia – 114 tūkst. eurų, tai jau, akivaizdu, ūkininkas turintis daugiau nei 500 hektarų. Bet didžiausia dalis tų, kurie kreipiasi, yra ūkininkai, turintys apie 100 hektarų“, – komentavo R. Adomavičienė.

Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko. Visa tai nulemia, kad jaučiamas vis didesnis susidomėjimas šia parama. Plačiau apie paraiškos pildymą ir reikalavimus rasite spustelėję čia.

Primename, kad paraiškų laukiama iki birželio 30 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau