Prastėjanti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių būklė paskatino pradėti teikti finansavimą projektams, padedantiems išsaugoti natūralias gamtos buveines.
Smulkmena gelbsti gyvybes
Ar domisi ūkininkai tokia parama, už kurią tenka kiek kitaip ūkininkauti savo plotuose? „Besidominčių sulaukiame, tačiau norėtųsi, kad tokių asmenų ateityje tik daugėtų. Ieškome būdų, kaip priemonės įgyvendinimą padaryti patrauklesnį ir prieinamesnį.
Tam praplėtėme galimą pareiškėjų ratą, kad paramos gavėjais galėtų būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie siekia užsiimti žemės ūkio veikla, ne tik aktyvūs ūkininkai, kaip buvo nustatyta anksčiau. Taip pat papildėme tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą“, – sako Rūta Smilgaitytė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausioji specialistė.
Analogiška priemonė Lietuvoje jau buvo įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšomis, ji prasidėjo nuo vienų rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, priskirtų prie nykstančių rūšių – meldinės nendrinukės išsaugojimo.
Pavyzdžiui, minėtas paukštis buvo beveik išnykęs visoje Europoje. Lietuvoje jis taip pat buvo ant išnykimo ribos. Pasirodo, meldinės nendrinukės negali sukti savo lizdų nei melduose, nei nendrėse. Šiems paukščiams reikia natūralių pelkinių pievų, kuriose vyrauja viksvos. Nemuno deltos ir Žuvinto apylinkių ūkininkai noriai prisidėjo prie šio paukščio teritorijų išplėtimo – šienavimo, kuris neleidžia pievoms užželti nendrėmis.
„Vėliau remiamų saugomų rūšių buveinių ir natūralių buveinių sąrašas buvo išplėstas. Iš ankstesnių laikotarpių jau turime Lietuvoje sėkmingai įgyvendintų projektų, kurie prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir labiausiai nykstančių rūšių ir buveinių atkūrimo“, – paaiškino R. Smilgaitytė ir patikslino, kad priemonė įgyvendinama siekiant sudaryti palankias sąlygas atkurti šiuo metu apleistas saugomų rūšių buveines ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritorijas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse.
Parama už tvarkingumą?
Šios paramos priemonės paradoksas – kad tam tikrose gamtos buveinėse žmogaus pagalbos prireikia tvarkai palaikyti. Vaizdžiai kalbant – pinigai skiriami už tvarkymąsi.
Bendrai priemonė papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą saugant biologinę įvairovę ir kraštovaizdį – prisidės atkuriant palankią buveinių būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti, prisidės prie strateginių biologinės įvairovės apsaugos tikslų įgyvendinimo, kadangi bus tikslingai nukreiptos į labiausiai nykstančių rūšių ir buveinių atkūrimą.
Konkrečiau – žemės ūkio veikla užsiimantys arba siekiantys užsiimti asmenys bus skatinami tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes – teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta. Taip bus atkuriama palanki jų būklė saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.
Paramos paraiškas galima teikti tada, kad pareiškėjo valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį.
Reikia nepamiršti, kad pagal priemonę remiami tik tie tvarkomi plotai, kurie patenka į meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos buveines ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių – miškapievių, kadagynų, medžiais apaugusių ganyklų, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, karbonatinių smėlynų pievų, stepinių pievų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų teritorijas. Pasitikrinti, ar norimas sutvarkyti plotas patenka į minėtą teritoriją, galima VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje.
Parama gali dengti ir 100 proc. išlaidų
Pagal priemonę ūkininkams ir ūkininkauti siekiantiems asmenims parama bus skiriama buveinių sutvarkymui. Finansuojamos išlaidos: sumedėjusios augalijos pašalinimo ir sutvarkymo darbai, žolinės augalijos pašalinimo ir sutvarkymas, kelmų frezavimas, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, elektrinio piemens ir jo komponentų įsigijimas, naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas ir panašios su minėtais dalykais susijusios išlaidos.
Visi numatomi atlikti buveinių atkūrimo ir tvarkymo darbai turės būti numatyti gamtotvarkos darbų poreikio aprašyme, kurio rengėju gali būti pats pareiškėjas. Darbus teks suderinti su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas tvarkyti plotas.
„Vertėtų priminti, kad paramos priemonė – paskata tvarkyti apleistas Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių teritorijas ir taip jas vėliau panaudoti savo ūkinei veiklai, kartu saugant ir sudarant galimybę nykstančioms rūšims ir buveinėms išlikti, kurių plotai tinkamai netvarkomi gali išnykti“, – konstatavo ŽŪM vyriausioji specialistė R. Smilgaitytė.
Skelbiama, kad didžiausia paramos suma vienam projektui – 70 tūkst. eurų. Didžiausias paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o mažiausias – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.
