Draudimas parduoti žemę užsieniečiams galioja iki kitų metų gegužės. Jei Seimas nutars draudimą pratęsti, Vyriausybė turės derėtis su Europos Komisija. Jei derybos pavyks, draudimas galios dar trejus metus.
Tokio nutarimo šalininkai Seime tikina, kad Lietuvos žemės rinka nėra pasiruošusi užsieniečių atėjimui.
„Grėsmė žemės ūkio paskirties rinkai neišnyko. Finansų krizės metu žemdirbiai patyrė didelius nuostolius, pabrango visos ūkininkavimui reikalingos priemonės. Mažėja žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Grūdų gal ir pakilo, bet pasižiūrėkime, kaip drastiškai kritusios pieno kainos – esame Europos Sąjungos dugne“, – parlamentarams sakė Kazys Starkevičius.
Jo teigimu, derybos su EK galėtų būti sėkmingos, nes nėra numatyta, kiek kartų Lietuva gali prašyti pratęsti draudimą.
Tuo metu liberalai teigia, kad užsieniečiams ir taip jau greičiausiai priklauso nemažai žemės Lietuvoje.
„Užsieniečiai sukelia žemės kainą. Jeigu būtų laisvai leista ateiti kapitalui, į kišenes mūsų savininkai būtų įsidėję 2 mlrd. Lt, kas dabar juos įsidėjo į kišenes – akcinių bendrovių kūrėjai, verslininkai, kurie susipirko žemę. Vyksta žemės pardavimas, parduodant ne žemę, o tų įmonių akcijas. Kas šiandien gali atsakyti, kad jau susipirko iš užsieniečių šitas žemes, už kokį kapitalą?“, – sakė Eugenijus Gentvilas.
Jo teigimu, žemės pardavimas užsieniečiams uždraustas ir Rumunijoje, tačiau ten didžiausi žemvaldžiai – arabai, Bulgarijoje – kinai.
„Legalizavus žemės pardavimą laisvoje rinkoje bus galima patikrinti, kas atėjo, kokiomis sąlygomis, ar tai švarūs pinigai, bus galima pareikalauti, kad būtų vykdomi tam tikrai reikalavimai“, – sakė Eugenijus Getvilas.
Po svarstymo projektui pritarė 90 parlamentarų, prieš balsavo 3, susilaikė – 6.
Balsavimas |