- Kas tai yra AKM regionalizacija bei kam ji reikalinga?
- AKM regionalizacija – tai Europos Komisijos (EK) taikoma priemonė, skirta
išskirti AKM židinius. Yra trys zonos – pirma, antra ir trečia, kuriose taikomi tam tikri, skirtingi, apribojimai. Pirmoji zona – apsauginė arba kitaip buferinė; antroji – steigiama tuomet, kai virusas nustatomas laukinėje gamtoje; trečioji – kuomet AKM židiniai užfiksuojami ir kiaulių ūkiuose.
- Kokios zonos yra Lietuvoje ir kaip jos kito?
- Lietuvoje turime visas tris zonas. Trečioji šiemet kiek prasiplėtė, nes Anykščių, Elektrėnų, Kaišiadorių ir Jonavos rajonuose užfiksuoti AKM židiniai kiaulių laikymo vietose. Reikėtų pabrėžti, kad praėjusiais metais kreipėmės į EK ir septyni anksčiau trečiojoje zonoje buvę rajonai iš jos išbraukti. Šiuose rajonuose buvo vykdomas priverstinis kiaulių skerdimas, po jo buvo paimti mėginiai, nebeliko ūkių, kurie neatitiktų biologinio saugumo reikalavimų. Visos šios priemonės lėmė, kad šioje teritorijoje trečioji zona buvo pakeista į antrą zoną. Pagerinus AKM situaciją, buvo sudarytos sąlygos ūkiams užsiimti prekyba.
- Jei esi kiaulių laikytojas, kaip sužinoti, kuriai zonai priklauso tavo ūkis?
- Visą informaciją, kuriai zonai priklauso ūkis, galima rasti VMVT interneto svetainėje. Čia yra atnaujintas žemėlapis, išvardintos zonos, kuris regionas patenka į kurią zoną.
- Kokie taikomi apribojimai ūkiui patekus į skirtingas zonas?
- Pirma zona – tai apsauginė teritorija, kurioje netaikomi jokie apribojimai. Joje nenustatyti AKM židinių nei laukinėje, nei naminėje faunoje. Kaip ir visoje Lietuvoje, šioje zonoje esantys ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus, todėl vykdoma nuolatinė jų kontrolė. Ši zona yra šalia antrosios ir ji veikia kaip tam tiktas buferis ligai.
Antrojoje zonoje yra taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš ar į laikymo vietas. Jos turi visiškai atitikti biologinio saugumo reikalavimus. iš antrosios zonos draudžiama eksportuoti gyvas kiaules į Europos Sąjungos (ES) ir trečiąsias šalis. Išimtis numatyta tik tokiu atveju, jei vežama į antrajai AKM zonai priskirtą teritoriją toje šalyje, pavyzdžiui, iš Latvijos antros zonos į Lietuvos antrąją zoną arba atvirkščiai. Tokiu atveju yra ir papildomų sąlygų: reikalingas pažyma apie rizikos įvertinimą ir atsakingų tarnybų leidimas. Taip pat turėtų būti patvirtinta transporto priemonė, sudaromas kelionės žurnalas.
Trečioji zona – grėsmingiausia. Čia AKM nustatyta ir šernams, ir naminių kiaulių laikymo vietose. Šioje zonoje auginamų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš pilnai biosaugą įgyvendinančių kiaulių ūkių. Kiaulienos produktais galima prekiauti tik vietinėje rinkoje, šioje zonoje pagamintiems kiaulienos produktams ženklinti turi būti naudojamas specialus sveikatingumo ženklas, skersti kiaules galima tik specialiai patvirtintose skerdyklose. Taip pat iš šios zonos draudžiamas eksportas į ES ir trečiąsias šalis.
- Ar įmanoma pakeisti zonas ir kaip tai vyksta?
- Procedūra vyksta dviem būdais. Pirmu atveju, turi nelikti nesaugių, neatitinkančių biologinio saugumo reikalavimų ūkių. Todėl gali būti vykdomas priverstinis kiaulių skerdimas, už kurį kiaulių laikytojams išmokomos kompensacijos ir leidžiama pasilikti mėsą savo reikmėms, jei joje nenustatoma užkrato. Po to kreipiamasi į ES Komisiją dėl zonos keitimo. Visa procedūra užtrunka apie tris mėnesius.
Antras būdas ilgesnis – jis užtrunka metus. Per šį laikotarpį toje teritorijoje neturi būti nustatyta AKM židinių kiaulių laikymo vietose. Jei tai pavyksta, tuomet teritorija iš vienos zonos pakeičiama į kitą.
Kalbant konkrečiai, Lietuva praėjusių metų lapkričio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją: buvo įsteigta buferinė zona, kurioje buvo likviduoti AKM židiniai, tose kiaulių laikymo vietos, kurios neatitiko biologinio saugumo laikymo reikalavimų, paskerstos kiaulės. Siuntėme visą medžiagą EK apie taikomas priemones, apie kontrolę ir atsižvelgiant į tai, kai kurie rajonai buvo iš trečios perkelti į antrą zoną, kurioje galioja šiek tiek švelnesni reikalavimai.
- Dėkojame už pokalbį.