Grūdų derlius ūkininkus tenkina, tačiau gali kilti problemų parduodant produkciją

Pasibaigęs javapjūtės sezonas ūkininkams po kelių metų pertraukos atnešė jų lūkesčius atitinkantį derlių, tačiau koronaviruso pandemija sujaukė supirkėjų planus, dėl ko sulėtėjo produkcijos pirkimas.
Grūdai
Grūdai / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, derlius šiemet, preliminariais duomenimis, yra 18 proc. didesnis nei 2019 metais ir turėtų siekti apie 6,5 mln. tonų.

Anot asociacijos administracijos direktoriaus Igno Jankausko, derlius lūkesčių neatitiko paskutinius trejus metus – 2019 ir 2018 metais tai lėmė sausra, 2017 metais – lietus.

„Pagaliau galime pasakyti, kad derlius atsistatė į normalų lygį – tokį, kokio tikisi žemdirbiai“, – BNS sakė I.Jankauskas.

Tačiau jis pripažino, kad šie metai išsiskyrė ypač dideliais javų išgulimais, kas sulėtino kai kurių ūkininkų darbą.

„Darbas dėl išgulimų buvo labai lėtas, pavyzdžiui, Pasvalio rajone yra ūkininkas, kuris vidutiniškai su savo kombainu gali nukulti 30-40 hektarų. Tačiau dėl išgulusių laukų, kurių pas ūkininką buvo virš pusės, tai tokius laukus jis kūlė 15 hektarų per dieną, tai praktiškai trigubai lėčiau“, – teigė I.Jankauskas.

Pasak jo, dideli išgulimai, taip pat gana sausas pavasaris, lėmė tai, kad grūdų kokybė šiemet yra prastesnė, nors situacija „nėra kritinė“.

Tuo pat metu ūkininkams nerimą kelia supirkėjų likvidumo problemos ir atsargumas, susijęs su dėl koronaviruso pandemijos pablogėjusia ekonomine situacija.

„Jau sueina terminai mokėti už grūdus, atsiskaitymai vyksta, bet matome, kad yra sulėtėjęs grūdų pirkimas. Įmonės, kurios prekiauja grūdais, stengiasi įvykdyti išankstinius kontraktus, bet naujų sutarčių sudarymą stengiasi nukelti kuo toliau, atsiskaitymus išdėstyti ilgesniame laikotarpyje“, – pasakojo I.Jankauskas.

„Čia matome didžiausią iššūkį – derliaus yra, bet prekyba šviečiasi pakankamai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Anot grūdininkų atstovo, lėtas grūdų supirkimas sukelia grandininę reakciją – negavus pajamų už pagamintą produkciją, pradės vėluoti ir pačių ūkininkų atsiskaitymai, pavyzdžiui, už sunaudotas žaliavas.

„Rudenį žemdirbiams yra pagrindiniai mokėjimai – sunaudotas žaliavas, lizingo įmokos, paskolos atitenka rudeniui, kai ateina ir pajamos. O jeigu pajamos vėluos, tai bus grandininė reakcija – vėluos ir pačių ūkininkų atsiskaitymai. Tai, aišku, sektoriui gero neduos“, – sakė I.Jankauskas.

Jis pabrėžė, kad į žemės ūkio sektorių Vyriausybė numatė įlieti 40 mln. eurų, teikiant lengvatines paskolas nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkiams, tačiau pinigų kiekis, I.Jankausko teigimu, yra per mažas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenys rodo, kad 2019 metais grūdų derlius buvo 5,503 mln. tonų, 2018-aisiais, kuomet vasarą Lietuva kentėjo nuo stichinės sausros – 4,739 mln. tonų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis